- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vis daugiau tyrimų atskleidžia, kad cukrus – ne tik didžiausias grožio, bet ir sveikatos priešas. Mokslininkai skaičiuoja, kad būtent jis išaugino ištisą nutukusių žmonių kartą. Ne išimtis ir Lietuva – čia nutukęs kas trečias gyventojas. Reguliuoti cukraus vartojimą buvo užsimoję ir maisto gamintojai, ir šalies politikai.
Parduotuvėje pirkėjų paklausus, kiek jiems yra svarbus cukrus maisto produktuose, daugelis atsakė, kad stengiasi pirkti jo kuo mažiau. Atsirado ir tokių, kuriems cukraus kiekis nėra nesvarbus.
„Pagal principą. Su metais mažinu ta kiekį“, – kalbėjo pirkėjas.
„Nežiūriu, aktualu, bet nežiūriu“, – atsakė kitas vyras.
„Stengiuosi visada kuo mažiau pirkti“, – teigė moteris.
Cukrumi buvo susidomėję ir ekonomistai. Šie Lietuvoje ragino įvesti cukraus mokestį. Smaližiams už saldesnį gyvenimą būtų tekę mokėti brangiau. Pavyzdžiui, duonos kepalas būtų pabrangęs keturiais euro centais, o kilogramas saldainių – beveik 50 ct.
Galiausiai 2018-aisiais cukraus mokesčio idėja atidėta. Ištraukta taikos sutartis su Sveikatos apsaugos ministerija ir verslininkais. Ministras tuo metu sakė, kad patys verslininkai turi nuspręsti, kiek cukraus bus maiste.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Plačiau šia tema kalbėjo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėja Ona Keblienė.
– Kas reguliuoja pridėtinio cukraus normą tam tikruose produktuose?
– Daugelio maisto produktų gamyboje jis nėra reguliuojamas. Taip, yra pavieniai produktai, kaip kvietinė duona, kuriuose nustatyta, kad cukraus išreikštu sacharozės kiekiu jo turėtų būti ne daugiau 8 proc. Tačiau daugelio kitų produktų atvejų, pats vartotojas ir gamintojas renkasi, kiek to pridėtinio cukraus įdėti.
– Prieš 6 metus buvo įvairios diskusijos. Ekonomistai siūlė cukraus mokestį, politikai taip pat svarstė, kad reikėtų prašyti verslininkų-gamintojų sumažinti cukraus kiekį maisto produktuose. Tiesa, tai pasibaigė niekuo. Ar tai galėtų būti europiniai sprendimai? Ar galėtų mūsų politikai iš Seimo pasakyti, kad galbūt ne 8, o 5 proc. turėtų būti duonoje?
– Teorinė galimybė nustatyti tam tikrus kokybės reikalavimus visada yra. Bet žiūrim į tą bendrą suvartojimą. Jeigu priversim gaminti becukrę duoną, tai žmogus gali tiesiog užsidėt tą patį cukrų ant duonos. Tai tikrai nepagelbės. Labiausiai gelbėja švietimas. Lietuvoje mes taikom rakto skylutės simbolio ženklinimą, kuris labai paprastai vartotojui padeda atsirinkti tą produktą. Dar vienas dalykas, tai pats maisto produkto ženklinimas. Jis parodo, kiek tų cukrų yra. Tai labai nesudėtinga atsiversti maistingumo deklaraciją, pasižiūrėti bendrą angliavandenių, o po jo – ir cukrų kiekį. Reikėtų atsiminti vieną tokią bendrą taisyklę: jeigu yra mažiau nei 5 gr cukrų, tai – labai mažai. Dalyje populiarių produktų, tokių kaip duona, tikrai galim rasti cukrų nuo pusės gramo iki dešimties. Pasirinkimas tikrai platus.
Jeigu priversim gaminti becukrę duoną, tai žmogus gali tiesiog užsidėt tą patį cukrų ant duonos.
– Ar yra buvę, kad Lietuvoje gamintojai nesilaikytų jūsų rekomendacijų?
– Žinoma. Praeitais metais duonos sektoriuje buvo atlikta virš 700 patikrinimų. Pažeidimų, susijusių su pačia kokybe nebuvo nustatyta. Dažniausiai fiksuojami savikontrolės, higienos pažeidimai.
– Kodėl dedamas tas pridėtinis cukrus į maisto produktus? Ar dėl to, kad mums būtų skaniau, saldžiau?
– Pirminė mintis tikrai dėl to, kad būtų saldžiau. Žmonės renkasi skanius maisto produktus. Ir tas įprotis – valgyti saldžiai, jis labai daug ką lemia. Bet mes esam protingi, išmanūs. Visuomenės sveikatos specialistai rekomenduoja rinktis sveikesnius gaminius, kuriuose yra kuo mažiau cukraus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Darbdaviams – nauja iniciatyva: kandidato į darbo vietą nebus galima klausti apie atlyginimą
Europos Sąjunga parengė skaidrumo direktyvą, kuri palies darbdavius, o ypač darbuotojus. Viena didžiausių įdomybių šioje direktyvoje yra ta, kad darbdavys, norintis įdarbinti naują darbuotoją, nebegalės klausti buvusio atlyginimo. ...
-
Prezidentas vetavo įstatymą dėl patikimumo deklaracijų dalyvaujantiesiems NATO pirkimuose2
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį vetavo įstatymą, kuriame patikslinti patikimumo deklaracijų išdavimo kriterijai, norintiesiems dalyvauti NATO pirkimuose. ...
-
V. Sinkevičius: Baltijos jūros tarša milžiniška – 93 proc. teritorijos kenčia nuo eutrofikacijos3
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad šiuo metu Baltijos jūra yra itin užteršta ir dėl šios priežasties Lietuva, kartu su kitomis draugiškomis regiono šalimis, turi įgyvendinti „nepatogius, bet ambicingus...
-
Eurostatas: infliacija Lietuvoje balandį – mažiausia visoje ES1
0,4 proc. suderinta metinė infliacija Lietuvoje balandį buvo mažiausia Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. ...
-
Įspėja dėl padidėjusios provokacijų tikimybės: teikia rekomendacijas dėl gaisrų rizikų3
Pastaruoju metu kaimyninėse valstybėse fiksuojant gaisrus prekybos centruose, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, jog Lietuvoje tokių provokacijų lygis yra pakankamai aukštas. Anot jo, dėl to kelias pastar...
-
VMVT: griežtinami reikalavimai augintinių įvežimui į ES iš Rusijos ir Baltarusijos
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba praneša, kad griežtinamas augintinių įvežimas į Europos Sąjungos šalis iš Rusijos ir Baltarusijos. Nuo rugsėjo 16 dienos įvežamam gyvūnui turės būti atliktas pasiutligės antikūnų s...
-
Agentūra: iki 2030-ųjų elektros iš saulės ir vėjo gamyba Lietuvoje išaugs keturis kartus4
2030 metais Lietuvoje bus išplėtota apie 10 gigavatų (GW) galios saulės ir vėjo energijos gamybos pajėgumų – 4,5 GW galios sausumos ir 1,4 GW jūros vėjo bei 4,1 GW saulės elektrinių, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kart...
-
A. Armonaitė – prieš nuolatinį solidarumo mokestį, sutiktų pratęsti tik metams5
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako „labai kritiškai“ vertinanti siūlymą laikinąjį bankų solidarumo mokestį pratęsti neribotam laikui, tačiau svarstytų jo pratęsimą vieneriems metams. ...
-
LEA: kitą žiemą šildymo kainos turėtų būti panašios – priklausys nuo biokuro kainų
Kitą šildymo sezoną centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje turėtų būti panaši, kaip ir praėjusį, jei nesikeis biokuro kainos – iš jo šalyje pagaminama didžioji dalis šilumos energijos, prognozuoja L...
-
LEA: 2030 metais elektra Lietuvoje vidutiniškai turėtų kainuoti iki 6 centų už kilovatvalandę1
Lietuvai iki 2030 metų pasigaminant visą reikalingą elektros energijos kiekį iš šalies viduje esančių atsinaujinančios energijos šaltinių, elektra gyventojams neįskaitant skirstymo ir perdavimo tarifų kainuotų vidutiniška...