- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuva sutiktų svarstyti bendrą Europos Sąjungos (ES) skolinimąsi gynybai finansuoti, panašų į buvusį kovido pandemijos metu, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„Kitas instrumentas, kurį mes būtume atviri svarstyti, – bendras skolinimasis. Tai būtų panašiai, kaip pandemijos metu veikė SURE instrumentas, kuris leido turėti mažesnius skolinimosi kaštus negu būtų buvę, jeigu kiekviena šalis būtų skolinusis atskirai“, – pirmadienį Vilniuje po susitikimo su Euro grupės pirmininku Paschaliu Donohoe (Paskaliu Donohju) sakė G. Skaistė.
Jos teigimu, per bendrą europinį skolinimosi instrumentą iš dalies galėtų būti finansuojami Lietuvoje planuojami įgyvendinti projektai – Vokietijos brigados, nacionalinės divizijos kūrimas bei visuotinis šaukimas.
„Tai būtų galima padaryti išleidžiant ir gynybos obligacijas, kas šiuo metu svarstoma nacionaliniu mastu. Bet taip pat, matyt, europinio instrumento turėjimas galėtų būti vienas iš patogių būdų, finansuojant tam tikrus nuokrypius nuo standartinio finansavimo lygio, kuris yra reikalingas“, – teigė G. Skaistė.
Finansų ministrė taip pat sutiko, kad Europos investicijų bankas (EIB) galėtų padidinti finansavimą gynybai, jam suteikiant platesnį mandatą.
„Panašius klausimus kelia ir kitos Europos Sąjungos valstybės, kad būtų galima plačiau žiūrėti į dvigubos paskirties produktų vystymą, bet taip pat ir šiek tiek plačiau padidinant galimybes investuoti į gynybos pramonės vystymą Europoje“, – teigė G. Skaistė.
„Kalbama apie ambicingus tikslus, kad daugiau turėtume investuoti ir išleisti gynybai Europos Sąjungos viduje, todėl, matyt, reikalinga kalbėti apie papildomus instrumentus“, – pridūrė ji.
Bendro skolinimosi, panašaus į pandemijos metu ES pasiūlytą paramos paketą, gynybos išlaidoms finansuoti idėją praėjusią savaitę vykusioje Europos Vadovų Taryboje (EVT) pateikė Prancūzija ir Estija.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su 13 kitų valstybių prezidentais praėjusią savaitę taip pat kreipėsi į ES pirmininkaujančios Belgijos premjerą, Europos Vadovų Tarybos ir EIB pirmininkus dėl poreikio didinti investicijas į gynybos sektorių.
Valstybių vadovai pabrėžė, kad Rusijos karas Ukrainoje ir gerokai pasikeitusi saugumo aplinka Europoje nurodo poreikį stiprinti ES pramonės pajėgumus saugumo ir gynybos srityje. Laiške taip pat nurodomas poreikis šalinti privačiajam sektoriui kylančias kliūtis investuoti į gynybos pramonės projektus, tobulinti viešųjų pirkimų procedūras.
Jį, be G. Nausėdos, pasirašė Suomijos, Bulgarijos, Čekijos, Danijos, Estijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Latvijos, Nyderlandų, Lenkijos, Rumunijos, Švedijos vadovai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas linkęs pripažinti elektros tinklų Panevėžys–Darbėnai sujungimą svarbiu projektu
Seime skinasi kelią pataisos, kuriomis siūloma ypatingos valstybinės svarbos projektu pripažinti elektros tinklų nuo Panevėžio iki Darbėnų sujungimą. ...
-
G. Nausėdai raginant keisti pavadinimą, Taivaniečių atstovybė siūlo „žvelgti į priekį“3
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant keisti Taivaniečių atstovybės pavadinimą, pastaroji ragina Lietuvą tarpusavio santykiuose „žvelgti į priekį“. ...
-
Seimas nepritarė siūlymui dėl krovininio transporto kelių rinkliavos mokesčio
Seimas nepritarė siūlymui krovininėms transporto priemonėms taikyti palankesnę kelių rinkliavos mokesčio skaičiavimo tvarką. ...
-
„Litgrid“: augant saulės elektrinių gamybai, elektra Lietuvoje balandį pigo 12 proc.
Dėl permainingų orų bei toliau augusios saulės elektrinių gamybos vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje balandį mažėjo 12 proc. iki 60 eurų už megavatvalandę (MWh), antradienį pranešė šalies elektros perdavimo sistemos operat...
-
Itin maža elektros kaina visuomeninio tiekimo vartotojams: ar tikrai viskas – ne dėl rinkimų?
Visuomeninio tiekimo elektros vartotojams kitą pusmetį elektra bus pigesnė. Nepriklausomi elektros tiekėjai tokių mažų kainų pasiūlyti negali ir kaltina Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą (VERT) pataikavimu valdžiai prieš šių ...
-
Pramoninių teritorijų plėtrai – 13,4 mln. eurų finansavimas
Ekonomikos ir inovacijų ministerija antradienį pranešė skirianti 13,4 mln. eurų finansavimą savivaldybėms vystyti laisvąsias ekonomines zonas (LEZ), pramonės parkus ir kitas pramonines teritorijas. ...
-
I. Vėgėlei skriejo aštrios konkurentų replikos: priminė šeimos verslą ir sankcijas11
Žurnalistinis tyrimas apie kandidato į šalies vadovus Igno Vėgėlės šeimos verslą bei galimas apeinamas Rusijai ir Baltarusijai taikomas sankcijas toliau kelia aistras prezidentinių debatų metu. Kalbant apie valstybėms agresorėms pritaik...
-
A. Armonaitė su JAV pareigūnu aptars šalių ekonominio bendradarbiavimo stiprinimą1
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė susitikime su JAV Valstybės departamento sekretoriaus pavaduotoju Jose W. Fernandezu (Chose V. Fernandesu) aptars galimybes stiprinti šalių ekonominį bendradarbiavimą, antradienį prane&s...
-
ŽŪM: stiprinama į Lietuvą įvežamų daržovių kontrolė2
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) antradienį pranešė kartu su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) stiprinanti į Lietuvą įvežamų daržovių kontrolę, taip siekiant užkirsti kelią nelegaliam jų įvežimui iš Rusijos. ...
-
Seimas linkęs griežčiau reguliuoti nelegalų darbą1
Seimas linkęs pritarti pataisoms, kuriomis griežtinamos baudos nelegaliai asmenis įdarbinančioms įmonėms, griežčiau reguliuojamas iš Trečiųjų valstybių atvykusių asmenų įdarbinimas. Be to, anot įstatymų paketą teikiančios Socialinės ...