- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (ES) dirbantiems žemės ūkyje atsivėrė papildomos galimybės įsigyti naujos modernios žemės ūkio technikos, taip pat nuolat didėja grūdinių pasėlių plotai, o grūdų auginimas tampa perspektyvi žemės ūkio šaka.
Lietuvos grūdų pramonė naudoja grūdus, kaip pagrindinę žaliavą perdirbimui, ir šio sektoriaus įmonės kuria naujus produktus bei juos sėkmingai realizuoja ne tik vidaus rinkoje, bet ir užsienyje. Šio sektoriaus įmonės nuolat ieško įvairių sričių specialistų: nuo agronomų ir technikų iki veterinarų ir eksporto vadybininkų.
„Grūdų pramonės įmonės veikia visoje Lietuvoje, o jų veiklos spektras labai platus. Inovatyvios technologijos, modernūs sprendimai visose grandyse darbą šioje pramonės srityje daro itin patraukliu. Didžiausią specialistų poreikį jaučiame technologijų srityje – reikalingi darbuotojai, kuriantys produktus, gebantys konsultuoti klientus, taip pat ir technikai – gamybos procesui prižiūrėti ir tobulinti“, – teigia Tautvydas Barštys, Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos prezidentas ir AB „Kauno Grūdai" generalinis direktorius.
Pasak jo, Lietuvos grūdų sektoriui nuolat reikia įvairių sričių specialistų – čia save realizuoti gali agronomai, žinantys kaip užauginti kokybišką žaliavą, grūdų bei jų produktų kokybės specialistai, inovatyvūs maisto pramonės technologai, kurie turi galimybes kurti naujus produktus ar tobulinti esančius, pirkimų-pardavimų bei eksporto vadybininkai, apskaitos specialistai, logistikos ekspertai, nes didelė dalis produkcijos ir žaliavų eksportuojama.
Kai kurios asociacijos įmonės užsiima pašarų gamyba, turi augalininkystės, gyvulininkystės ar paukštininkystės įmones. Šiame segmente ypač svarbus ir labai įdomus yra veterinaro darbas – šis specialistas turi išmanyti pašarus, jų maistinę vertę, racioną, šėrimo normas, vaistinius preparatus, jų naudojimą.
Vis daugiau žemės ūkio produktų perdirbimu užsiimančių bendrovių Lietuvoje kuria ir gamina produktus ne tik Lietuvos rinkai, bet ir eksportui. Įmonės didelį dėmesį skiria produktų maisto saugai, todėl ypač vertina specialistus, baigusius šios pakraipos studijas. Kaip teigia T. Barštys, Lietuvoje jaučiamas šios studijų programos specialistų trūkumas, nes jų šiuo metu paruošiama nepakankamai.
„Įmonės ypač ieško specialistų, gebančių kūrybiškai mąstyti, savarankiškai besidominčių naujovėmis, galinčių užsienio kalba komunikuoti su partneriais, klientais, išorės auditoriais. Todėl grūdų sektoriaus bendrovės, atradusios tinkamus specialistus, pasiryžusios investuoti ir ugdyti būsimus ekspertus“, – kalba T. Barštys.
Jaunuoliai, pasirinkę tokias technines specialybes kaip automatika ar mechanika taip pat yra visuomet laukiami grūdų pramonėje. Nors administracijos srityje dirbusių ar šiuos mokslus baigusių žmonių visgi yra nemažai, tačiau ypatingą pridėtinę vertę darbuotojui kuria užsienio kalbų mokėjimas. Tiesa, vien anglų kalba šiandien pasaulio nenustebinsi, todėl, pavyzdžiui, dirbant eksporto srityje, ieškoma specialistų ir vadovų, mokančių bent dvi užsienio kalbas (pageidautina – anglų ir rusų) bei turinčių lankstų požiūrį į produktą, su kuriuo teks dirbti.
„Svarbu ne tik baigti paklausią specialybę, bet domėtis profesine sritimi ir rodyti iniciatyvą. Tikiu, kad būtent tokie darbuotojai yra laukiami ne tik grūdų pramonės, bet ir visose Lietuvos įmonėse“, – apibendrina Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos prezidentas.
Paskutiniais metais per sezoną vidutiniškai prikuliama virš 6 mln. tonų grūdų. Dalį grūdų superka mūsų įmonės – juos paruošia, išvalo, išdžiovina ir perdirba. P er metus p erdirbama apie 1.2 mln. tonų grūdų ir apie 3 mln. tonų – eksportuojama. Pagaminama apie 600 tūkst. t. įvairių pašarų, apie 100 tūkst. t. salyklo, apie 200 tūkst. t. miltų, makaronų, kruopų, dribsnių, sausų pusryčių, trapučių, kitų grūdinių produktų, bioetanolio, apie 300 tūkst. t. krakmolo, glitimo, gliukozės sirupo. Todėl grūdų perdirbimu užsiimančios įmonės dažniausiai plečia savo gamybą ir asortimentą, gamindamos aukštos pridėtinės vertės produktus: įvairias košes, gliukozės sirupą, glitimą, baltyminį pašarą. 2015 metais tokių įmonių pardavimo pajamos bendrai siekė 1,5 mlrd. eurų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos ir Singapūro pašto įmonės sutarė bendradarbiauti
Lietuvos paštas su Singapūro paštu „SingPost“ susitarė labiau bendradarbiauti pašto bei greitojo siuntų pristatymo versle. ...
-
Dantų atkūrimas per parą – implantacijos laimėjimas, leidžiantis akimirksniu susigrąžinti šypseną1
Žodžiai „dantų implantacija“ daugeliui vis dar asocijuojasi su itin sudėtinga ir daug laiko reikalaujančia procedūra. Tačiau medicinai sparčiai tobulėjant, o pasaulyje atsirandant vis inovatyvesniems metodams, šiandien pacientai &sc...
-
„Ryanair“ atidarė antrą orlaivių priežiūros angarą Kauno oro uoste – investavo 20 mln. eurų2
Airijos pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ Kauno oro uoste antradienį oficialiai atidarė antrąjį orlaivių remonto ir techninės priežiūros pastatą su dviem angarais, į kurį investavo 20 mln. eurų. ...
-
Žiniasklaida: Maskvoje vykusioje parodoje tarp dalyvių – Lietuvos įmonė „Tersis“5
Kovo pabaigoje Maskvoje vykusioje kasmetinėje logistikos parodoje tarp jos dalyvių pasirodė ir Vilniuje įregistruota pervežimų įmonė „Tersis“, rašo portalas „Delfi“. ...
-
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras ketina atleisti 39 laboratorijos darbuotojus3
Kėdainių rajone, Dotnuvoje, įsikūręs Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, ketina atleisti 39, arba 8 proc. savo darbuotojų, tačiau įstaigos planus gali pristabdyti politikai. ...
-
Pirmasis pasaulyje autonominis keltas jungiasi prie „Tele2“ 5G ryšio: plukdo be kapitono ir įgulos
Daugeliui jau teko girdėti apie bepiločius automobilius, kurie vairuoja patys, tačiau ar esate girdėję apie keltą be kapitono? Vienintelis toks elektrinis autonominis keltas pasaulyje Švedijos sostinėje veikia jau metus. Tam, kad galėtų skland...
-
Statybų sektoriaus sėkmės variklis – vidinė įmonės kultūra
Šiuolaikinės įmonės kelia sau vis daugiau reikalavimų: vienas jų – vidinė kultūra. Vadovai suprato, kad bendrovės siekiamybė – ne tik pelnas, bet ir investicija į žmones – būtent jie pelną ir generuoja. Į vidinės ku...
-
Teismas: „TETE-A-TETE“ nepažeidė įstatymo leisdama asmenims žaisti nuotoliniu būdu iš užsienio
Praėjusią savaitę Regionų administracinis teismas konstatavo, kad Lošimų priežiūros tarnyba (LPT) nepagrįstai pripažino azartinius lošimus organizuojančią bendrovę „TETE-A-TETE“ kazino“ pažeidus įstatymo nuostatas,...
-
NT vystytojai: ar langų kryptys vis dar lemia būsto pasirinkimą – pirkėjų įpročiai gali nustebinti
Teigiama natūralios saulės šviesos įtaka žmogaus organizmui – nenuginčijama: gerina nuotaiką, fizinę ir emocinę sveikatą, didina darbingumą, mažina nuovargį bei daugelio ligų tikimybę. Norėdami saulės šviesos turėti daugiau...
-
VMVT uždraudė į Lenkiją išvežti neprižiūrėtus ir išsekusius gyvulius7
Gegužės 9 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) pareigūnai uždraudė išvežti galvijus, kurie turėjo patekti į galvijų auginimo ūkį Lenkijoje. ...