- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Likus porai savaičių iki euro įvedimo, SEB banko užsakymu buvo atliktas tyrimas norint išsiaiškinti, kaip Lietuvos gyventojai perskaičiuoja prekių ir paslaugų kainas iš litų į eurus. Tyrimo rezultatai parodė, kad, perskaičiuodami kainas iš litų į eurus, Lietuvos gyventojai vidutiniškai apsirinka maždaug dešimčia procentų.
Šiek tiek dažniau ir daugiau (atsižvelgiant į kainos dydį) klystama perskaičiuojant dažniau perkamų mažos vertės prekių kainas. Skaičiuodami eurais, Lietuvos gyventojai labiausiai „pabrangino“ bulves, batoną ir savaitraštį su TV programa, bei kitas palyginti mažesnės vertės prekes ar paslaugas. Dėl didesnės vertės rečiau perkamų prekių ar paslaugų gyventojai klydo mažiau. Nurodydami kainas eurais, mažiau klydo turtingesni, aukštesnį išsilavinimą įgiję vidutinio amžiaus gyventojai.
Gyventojai apsiriko nedaug
Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės, perskaičiuodami kainas, gyventojai klydo nedaug. Palyginus tyrimo dalyvių nurodytą prekės ar paslaugos kainą litais ir eurais, paaiškėjo, kad nurodytos kainos nesutampa maždaug dešimtadaliu (nurodytą kainą eurais perskaičiavus į litus nustatytu kursu). Dažniau perkamų mažos vertės prekių kainos litais ir eurais nesutapo šiek tiek labiau (9–10 proc.), rečiau perkamų ir didesnės vertės – 7–8 procentais. Daugiausia skiriasi bulvių (vidutiniškai 20 proc.), batono ir savaitraščio su TV programa (vidutiniškai po 12 proc.), kainos, nurodytos litais ir eurais, mažiausiai – automobilio plovimo savitarnos paslaugų (1 proc.), vaikiškos kuprinės ir elektrinio virdulio (po 7 proc.) kainos litais ir eurais.
„Apskritai kainų litais ir eurais nesutapimas nėra didelis. Jis galėjo atsirasti dėl kainos litais apvalinimo, dėl perskaičiavimo kurso apvalinimo, kad būtų patogiau skaičiuoti, arba kainos eurais apvalinimo iki akiai patrauklios kainos. Nors apsirinkame nedaug, vis dėlto, kol dar nepripratome prie naujos valiutos, daugiau atidumo perkant kasdieninius nedidelės vertės pirkinius nepakenktų“, - sako J. Varanauskienė.
Mažos vertės prekės perskaičiuojant dažniau „pabrangsta“, didesnės vertės – „atpinga“
Kaip rodo tyrimo rezultatai, perskaičiuodami iš litų į eurus, gyventojai linkę mažos vertės prekių kainas padidinti, o didesnės vertės – sumažinti. Pasak J. Varanauskienės, mažesnės vertės prekių „pabranginimas“ mintyse perskaičiuojant kainą į eurus, sudaro prielaidų nepastebimai išleisti tokioms prekėms daugiau negu tada, kai atsiskaitydavome litais. Tuo tarpu parduotuvėje pamačius brangių daiktų kainas didesnes, negu tikėjomės, tai galėtų apsaugoti nuo pigumo iliuzijos. „Kol dar nepripratome prie naujos valiutos, svarbu kontroliuoti išlaidas mažavertėms prekėms, kurių kainos atrodo nereikšmingos. Dėl polinkio padidinti mažavertes kainas galime apsirikti nepasiimdami grąžos ar palikdami per daug arbatpinigių“, - teigia J. Varanauskienė.
Mažiau klysta vidutinio amžiaus, turtingesni ir didesnio išsilavinimo gyventojai
Atliekant tyrimą analizuota, kokie gyventojai sugebėjo tiksliau nurodyti kainas. Tyrimo rezultatai parodė, kad tai, ar gyventojas yra lankęsis kokioje nors euro zonos šalyje, ar tvarko išlaidų buhalteriją, didelės įtakos neturi. Tuo tarpu manantys, kad kainos, įvedus eurą, nedidės, skaičiuoja šiek tiek tiksliau negu tie, kurie mano, jog prekės ir paslaugos pabrangs. Vidutinio amžiaus (30–49 m.) gyventojai apsirinka mažiau negu jaunesni ar vyresni.
Mažiau apsirikti būdinga aukštesnio išsilavinimo žmonėms ir tiems, kurių finansinė padėtis yra geresnė. Pasikeitus valiutai, gyventojai turi ne tik priprasti prie naujų banknotų ir monetų, bet ir prie pasikeitusių kainų dydžių. Kaip rodo kitų šalių patirtis, iš pradžių gyventojai paprasčiausiai perskaičiuoja kainas iš senos valiutos į naują, taikydami įvairius algoritmus. Ilgainiui prie kainų vertės naująja valiuta priprantama ir gyventojai liaujasi kiekvieną kartą perskaičiuoti.
„Kadangi perskaičiuoti dėl nepatogaus keitimo kurso būna gana sudėtinga, skaičiavimo rezultatai būna netikslūs. Manoma, kad gyventojai greičiau ir tiksliau nustato kainas (pigu ar brangu), kai jau jiems nebereikia versti iš vienos valiutos į kitą“, – sako J. Varanauskienė.
Tyrime dalyvavo 1097 Lietuvos gyventojai (15 m. ir vyresni) įvairiose Lietuvos vietovėse. Tyrimo metu apklausos dalyviams pateiktas 35 prekių sąrašas. Iš pradžių buvo prašoma nurodyti išvardintų prekių ir paslaugų kainas litais (litais ir centais), po to – eurais (eurais ir centais). Buvo prašoma kainas eurais nurodyti spontaniškai, tiksliai neperskaičiuojant. Apklausa atlikta 2014 m. gruodžio 9- 15 dienomis. Apklausą atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Merų sukilimas: kaltina pinigų ieškant svetimose kišenėse15
Merai sukilo prieš Laisvės partijos siūlymą lėšų gynybai imti iš savivaldybių. Aiškina, kad ir taip pinigų vos užtenka, tad apie jokį pajamų mokesčio perskirstymą negali būti nė kalbos. Be to, kaltina partijos lyderę ...
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą3
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą11
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau2
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus35
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų5
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...