- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pernai uždirbę beveik milijardą eurų grynojo pelno Lietuvos bankai veną po kito regionuose uždaro klientų aptarnavimo skyrius – anot jų, tokį sprendimą priima įvertinę žmonių poreikius.
Tačiau kai kurie parlamentarai ir Lietuvos centrinis bankas (LB) pasigenda jų pastangų surasti klientams patogius aptarnavimo būdus.
Konservatorius Antanas Čepononis piktinasi, kad bankai, uždirbdami milijoninius pelnus, neskiria lėšų skyriams įrengti.
„Pasižiūrėjus į bankų pelningumą, pelnai 2022-2023 metais dvigubėja, o paslaugos nuo gyventojų tolinamos. Nesvarbu, kad tai privati komercinė įstaiga, bet ji atlieka paslaugas, už kurias mes mokame ir jeigu mokame, turėtų būti kažkokia diskusija“, – šią savaitę Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė parlamentaras.
Viena LB vadovų sako, kad bankai turėtų rast žmonėms priimtiną aptarnavimo modelį, kuris būtų suderinamas su jų lūkesčiais, – žmonių, kurie savo finansinius reikalus nori tvarkytis banko skyriuje, o ne internetu, nemažėja.
„Yra labai didelė dauguma klientų, kurie pageidauja greitai, efektyviai gauti mokėjimo paslaugas skaitmeniniais kanalais (...), bet vis tiek nemažėja ir ta vartotojų grupė, kuriai svarbi galimybė gauti paslaugas kontaktiniu būdu fizinėse aptarnavimo vietose“, – komitete teigė LB valdybos pirmininko pavaduotoja Asta Kuniyoshi.
„Finansų rinkos dalyviai turėtų atsižvelgti į klientų poreikius ir suteikti tokį priimtiną aptarnavimo modelį, kuris būtų suderinamas su klientų lūkesčius ir, svarbiausia, kad atlieptų socialiai jautriausių grupių poreikius“, – tvirtino LB atstovė.
Pasak A. Kuniyoshi, kelios savivaldybės jau kreipėsi į centrinį banką, susirūpinusios dėl skyrių uždarymo.
Tuo metu Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovė Eivilė Čipkutė tikina, kad bankai skyrius uždaro, nes gyventojų ateina vis rečiau.
„Ekonomikos skaitmenizacija ir dėl to besikeičiantys didžiosios visuomenės dalies įpročiai – stipriai krenta žmonių naudojimasis gyvomis paslaugomis ir didžioji dauguma pereina į skaitmenines paslaugas“, – komitete teigė E. Čipkutė.
Pasak jos, tyrimai rodo, kad pernai 62 proc. Lietuvos gyventojų nė karto nesilankė bankuose.
E. Čipkutės teigimu, dabar Lietuvoje veikia 380 bankų ir kredito unijų skyrių. Per metus jų sumažėja maždaug 4 proc.
E. Čipkutė nurodė, kad Lietuva pagal bankų skyrių skaičių Europos Sąjungoje neišsiskiria: 100 tūkstančių gyventojų Lietuvoje tenka maždaug 11 skyrių, Latvijoje, Estijoje, Suomijoje, Vokietijoje jų yra mažiau, o Olandijoje mažiausiai – 5,5 skyriaus. Daugiausia skyrių yhra Bulgarijoje – 60,5, Liuksemburge – 56,5, Ispanijoje, Italijoje, Prancūzijoje – po 33-37 skyrius 100 tūkst. gyventojų.
„Pietų Europos regionas mažiau skaitmenizuotas, sunkiai skaitmenizuojasi“, – teigė asociacijos vadovė.
LB duomenimis, dabar Lietuvoje veikia 1146 bankomatų. 2022 metais buvo baigta 100 papildomų bankomatų – taip įgyvendintas komercinių bankų ir centrinio banko susitarimas dėl geresnio paslaugų prieinamumo gyventojams.
Šiuo metu taip pat veikia per 2,2 tūkst. „Perlo“ terminalų, grynųjų pinigų išdavimo paslauga teikiama ir prekybos tinkluose, „Narvesen“, „Lietuvos spaudos“ kioskuose, iš viso – apie 4 tūkst. taškų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Premjerė sako turinti alternatyvas LSMU, jeigu šis perleistų sklypą „Rheinmetall“1
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė yra parengusi alternatyvas Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), jeigu šis sutiktų perleisti savo valdomus valstybinės žemės sklypus Radviliškio rajone, kad čia galėtų įs...
-
G. Nausėda teigiamai vertina galimybę pratęsti bankų solidarumo mokestį6
Prezidentas Gitanas Nausėda pozityviai vertina siūlymą pratęsti bankų solidarumo mokestį, kaip vieną iš galimybių ieškant papildomų lėšų gynybai. Taip pat jis tikino teigiamai vertinantis ir pelno mokesčio didinimą. ...
-
Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse8
Penktadienį Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse. ...
-
Pasirašytas susitarimas dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbant nuotoliu užsienyje
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pasirašė bendrąjį Europos Sąjungos (ES) susitarimą dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbantiems nuotoliniu būdu iš užsienio. ...
-
S. Skvernelis: gynybos mokestis gali apimti akcizų didinimą, bet ne kuro
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad dalį gynybos poreikiam reikalingų lėšų būtų galima surinkti padidinus kai kuriuos akcizus, tačiau ne kuro. ...
-
Apklausa: tik 3 proc. Lietuvos gyventojų visiškai neatsiskaitinėja grynaisiais pinigais2
Grynaisiais pinigais visiškai neatsiskaitinėja ir elektroninius atsiskaitymo sprendimus renkasi tik 3 proc. Lietuvos gyventojų, rodo „Spinter tyrimų“ atlikta gyventojų nuomonės apklausa, kurią inicijavo Urbo bankas (buvęs Medicinos ba...
-
VMI: 2023 metų pajamų dar nedeklaravo apie 15 proc. privalančių tai padaryti
Iki 2023 metų pajamų deklaravimo pabaigos – gegužės 2-osios – deklaracijas pateikė 1,51 mln. gyventojų – apie 70 tūkst. daugiau nei pernai. ...
-
Keisti profesiją – ne vėlu: siūlo persikvalifikuoti nemokamai1
Lietuviai mielai keistų profesiją ar tobulintų žinias, tačiau tą daro vos vienas kitas. Moterims esą trūksta laiko, vyrai turi kitų priežasčių. Nors Užimtumo tarnyba siūlo daugybę mokymosi programų, labiausiai žmonės nori tapti programuotojai...
-
Vasarą moksleivius įdarbinsiantys sostinės verslai kviečiami pasinaudoti finansine parama
Pernai startavusią užimtumo programą vasarą dirbsiantiems 14–20 metų jaunuoliams sostinė tęsia ir šiemet. Iki birželio 1 d. Vilniaus savivaldybė laukia moksleivius įdarbinsiančių darbdavių paraiškų. Kompensacija už visu krūv...
-
55 tūkst. eurų investavę gyventojai liko ant ledo: bėdos dėl saulės elektrinės paaiškėjo tik vėliau19
Savo reikmėms didesnę saulės elektrinę įsirengę joniškiečiai liko it musę kandę. Daugiau nei 50 tūkst. eurų žmonės investavo be reikalo. Tvarkant dokumentus paaiškėjo, kad pagamintos energijos nepriima elektros skirstymo operatorius...