- Goda Vileikytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Apeliacinis teismas iš naujo turės vertinti, ar milijoninės vertės elektroninės kelių rinkliavos informacinės sistemos, vadinamojo e. tollingo, diegimui bendrovė „ProIT“ buvo pasirinkta teisėtai, nusprendė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT).
LAT antradienį panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2023 metų gruodžio 21 dienos nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2023 metų rugsėjo 22 dienos sprendimo dalis atmesti Čekijos įmonės „TollNet“ prašymus panaikinti „Via Lietuvos“ (tuometinės Lietuvos automobilių kelių direkcijos, LAKD) sprendimą prikimo laimėtoja pasirinkti „ProIT“ bei iš naujo sudaryti pasiūlymų eilę pirkime.
Šią dalį Apeliacinis teismas turės nagrinėti iš naujo.
„Šios („TollNet“ pateiktos – BNS) aplinkybės yra reikšmingos siekiant įvertinti, ar trečiasis asmuo („ProIT“ – BNS) pateikė pirkimo dokumentus atitinkančius duomenis, (...) todėl jos turėjo būti ištirtos, nustatytos ir teisiškai įvertintos nagrinėjant bylą teisme“, – nusprendė LAT.
„Via Lietuva“ penktadienį išplatintame pranešime teigė, jog dėl teismuose užstrigusio sistemos sukūrimo pirkimo, bendrovė nusprendė pereiti prie jau sukurtos sistemos nuomos pirkimo – dėl to inicijuojama vieša rinkos konsultacija.
„Suprantame šio projekto strateginę svarbą. Deja, šiandien akivaizdu ir tai, kad projekto sėkmė priklauso ne tik nuo bendrovės pastangų. Todėl pirmąja sėkme po nesėkmių ruožo būtų, jei e. tollingo projekto vystymas pagaliau išjudėtų iš mirties taško, kuriame esame pastaruosius trejus metus“, – pranešime teigė „Via Lietuva“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.
„TollNet“ LAT teigė, kad teismai tinkamai neišnagrinėjo jos argumentų, jog „ProIT“ esą pateikė melagingą informaciją „apie savo siūlomų specialistų patirtį, kurios iš tikrųjų šie specialistai neturi“, nenurodant fakto, kad „ProIT“ ekonominio naudingumo balai buvo vertinami skaičiuojant prieštaringą informaciją.
„TollNet“ siekė įrodyti, kad Vilniaus programinės įrangos kūrimo įmonė „ProIT“ pateikė klaidinančią informaciją apie dalyvavimą kuriant panašias sistemas užsienio valstybėse, todėl kelia grėsmę nacionaliniam saugumui (...)
„Bylą nagrinėję teismai nepateikė jokių motyvų dėl dalies ieškovės ieškinio ir apeliacinio skundo esminių argumentų, reikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui. (...) („ProIT“ – BNS) pateikta informacija buvo prieštaringa, prieštaravimai, net ir suteikus galimybę patikslinti pasiūlymą, nebuvo pašalinti“, – teismui teigė „TollNet“.
Tuo metu „Via Lietuva“ nurodė, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
„Absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas“, – teigė „Via Lietuva“ .
„ProIT“ nutartyje pridūrė, jog byla turėtų būti nutraukta, nes „TollNet“ nebeturi teisinio suinteresuotumo byloje.
„Jeigu ieškovės („TollNet“ – BNS) kasaciniame skunde keliami reikalavimai, susiję su skundžiamos nutarties panaikinimu, ir būtų tenkinti, tai negalėtų sukelti ieškovei materialiųjų teisinių pasekmių“, – teigė „ProIT“.
LAT taip pat nusprendė, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nusprendė, jog „TollNet“ praleido ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl „ProIT“ įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą ir šio įtraukimo kaip kliūties bendrovei dalyvauti pirkime.
Apeliacinis teismas 2023 metų gruodį panaikino apygardos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas „TollNet“ reikalavimas įtraukti „ProIT“ į nepatikimų tiekėjų sąrašą dėl neva pateiktos klaidingos informacijos ir bylą dėl to nutraukė.
Tuomet konstatuota, kad apygardos teismas apskritai neturėjo vertinti tokio ieškinio, nes jis pateiktas pavėlavus: „Bylos dalį dėl ieškovės reikalavimų, susijusių su trečiojo asmens įtraukimu į nepatikimų tiekėjų sąrašą ir pašalinimo iš pirkimo turėjo nutraukti, o ne priimti sprendimą šiuos reikalavimus atmesti“.
Tuo metu LAT teigė, jog ieškinio senaties terminas turėjo būti siejamas ne su „Via Lietuvos“ atsakymo į „TollNet“ 2023 metų gegužės 5 dienos pretenzija, kuria ji nesutiko su LAKD 2023 metų balandžio 14 dienos sprendimu, o su LAKD atsakymo į „TollNet“ 2023 metų birželio 5 dienos pretenziją, kuria nesutikta su „TollNet“ argumentais, susijusiais su „ProIT“ kaip nepatikimu tiekėju bei sutarties įtaka nacionaliniam saugumui.
„Nustatytas pažeidimas nulėmė neteisingą bylos išsprendimą, nes nurodyti ieškovės reikalavimai pirmosios instancijos teismo buvo atmesti, o apeliacinės instancijos teismas bylą dėl jų nutraukė būtent dėl taikytos ieškinio senaties. Tai sudaro pagrindą panaikinti atitinkamą kasacine tvarka apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį“, – nusprendė LAT.
Dėl šio teisinio ginčo „Via Lietuva“ 2023 metų rudenį paprašė iki 2025 metų liepos atidėti e. tollingo diegimą. Vyriausybė tokį prašymą palaikė, tačiau Seimas 2023 metų gruodį leido sistemos veiklos pradžią atidėti tik iki 2025-ųjų sausio.
Premjerė Ingrida Šimonytė tuomet pareiškė, kad tokios pataisos negali būti praktiškai įgyvendintos, nes teismo sprendimas bus aiškus tik 2023 metų gruodžio pabaigoje ir jeigu jis bus teigiamas, iki 2025 metų nebus spėta įgyvendinti projekto, nes sutarties terminas yra 14 mėnesių. Todėl, pasak jos, Vyriausybė turės ateiti į Seimą ir prašyti dar kartą atidėti terminą.
„TollNet“ siekė įrodyti, kad Vilniaus programinės įrangos kūrimo įmonė „ProIT“ pateikė klaidinančią informaciją apie dalyvavimą kuriant panašias sistemas užsienio valstybėse, todėl kelia grėsmę nacionaliniam saugumui ir sutartis dėl sistemos diegimo su ja neturėtų būti sudaryta.
Anksčiau buvo planuota, kad nauja sistema pradės veikti nuo 2023 metų pradžios, tačiau 2022-ųjų pabaigoje Seimas jos diegimą atidėjo iki 2024 metų liepos.
2021 metais paskelbus preliminarios 40 mln. eurų vertės sistemos kūrimo konkursą jo laimėtoja iš pradžių išrinkta „TollNet“, o „Proit“ užėmė antrą vietą, Kelių direkcijai neskyrus balų už patirtį vykdant panašias sutartis ir įmonei šį sprendimą apskundus teismai „Via Lietuvą“ įpareigojo konkurso dalyvių pasiūlymus vertinti iš naujo.
Šiuo metu taikant vinječių (pagal nuvažiuotą laiką) apmokestinimo sistemą, per metus surenkama apie 50 mln. eurų. Įdiegus e. tollingo sistemą, planuojama surinkti per 110 mln. eurų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Būsto paskolų turėtojų laukia gera žinia?
Pirmas palūkanų mažinimas, labai tikėtina, jau kitą savaitę. Ekonomistai sako, jog jis vyksta per vėlai ir per mažai. Pirmasis palūkanų mažinimas greičiausiai tebus simbolinis – vos 25-iais baziniais punktais. Finansų ministrė tikisi, kad n...
-
Seimas nepalaikė siūlymo dvigubinti vienkartinę išmoką gimus vaikui
Seimas nepritarė įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma dvigubai, iki 1210 eurų, padidinti vienkartinę išmoką gimus vaikui. ...
-
„Rožinis mokestis“: ar galima pagerinti situaciją Lietuvoje?
„Rožinis mokestis“ – taip pavadintas reiškinys, kai būtent moterims ar mergaitėms skirti daiktai ar paslaugos kainuoja daugiau. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba paradoksu vadina situaciją, kai moterys Lietuvoje uždirba ma...
-
S. Krėpšta įvardijo, kiek Lietuvai kainuotų valstybinio komercinio banko įkūrimas8
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta teigia, kad jeigu institucijos norėtų įkurti valstybinį komercinį banką, tai kainuotų iki 1,5 mlrd. eurų. Jis pabrėžia, kad tokios sumos turėtų būti skiriamos iš biudžeto, kas tur...
-
Ar šiemet dar brangs būsto nuoma?2
Nekilnojamojo turto (NT) ekspertai pastebi, kad dėl sparčiai atnaujinamų universitetų bendrabučių, studentai beveik nebedaro įtakos būsto nuomos kainoms. Esą Vilniuje nedidelį kainos šoktelėjimą šiemet sukels atvykstantys vokiečių k...
-
Premjerė: reikia stiprinti ryšį su bendraminčiais partneriais, didinti ES atsparumą17
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad reikia stiprinti ryšį su bendraminčiais partneriais pasaulyje ir didinti visapusišką bendrijos atsparumą. ...
-
Tyrimas: algas „vokeliuose“ gaunančių žmonių pažįsta beveik trečdalis Lietuvos gyventojų4
Lietuvoje mažiau negu trečdalis (29 proc.) žmonių nurodo, jog pažįsta asmenų, kurie dirbo nelegaliai ar yra gavę darbo užmokestį „vokelyje“. Be to, kas antras (52 proc.) šalies gyventojas pastebi, kad šešėlinė ekono...
-
Siūloma kompensacijas už šildymą vėl skirti visam žiemos sezonui
Dvi konservatorės siūlo grąžinti per pandemiją taikytą kompensacijų už šildymą mokėjimo tvarką. Siūloma jas skirti visam šildymo sezonui, jeigu žmogus dėl jų kreipiasi iki sezono likus mėnesiui. ...
-
Energetikos agentūra: paramai saulės elektrinėms įsirengti nuo kovo jau gauta beveik 360 paraiškų1
Lietuvos energetikos agentūrai (LEA) kovą paleidus 62,7 mln. eurų vertės finansavimą įsirengti saulės jėgainėms, iki gegužės pabaigos sulaukta 359 paraiškų gauti apie 14,1 mln. eurų lėšų paramai, teigia Lietuvos energetikos agent...
-
Žiniasklaida: kavos kainų augimo lėtėjimas Lietuvoje yra mažiausias
Eurostato duomenims rodant, kad Europos Sąjungoje (ES) lėtėja kavos brangimas, Lietuvoje metinis kainų pokyčio tempas buvo mažiausias po Suomijos, praneša portalas LRT. ...