- Goda Vileikytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos bankas (LB) ir Finansų ministerija teiks siūlymus, kurie gyventojams leis lengviau nemokamai refinansuoti būsto paskolas.
„Sutrumpinti, palengvinti, supaprastinti, išlaisvinti vartotoją nuo papildomų išlaidų. (...) Šiais pasiūlymais mes siekiame užtikrinti, kad būsto paskolą turėdamas galėtų dėrėtis ir nepermokėti, gyventojas neturi būti dešimt metų ištikimas vienam bankui“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
„Žmonės nepasinaudoja šita galimybe, ne todėl, kad nenorėtų, bet todėl, kad ji yra ir sudėtinga, ir brangi“, – pridūrė jis.
LB ir Finansų ministerija siūlo nustatyti pradinio kredito davėjo pareigą per nustatytą terminą ir neatlygintinai pateikti atitinkamus duomenis naujajam kredito davėjui, taip pat nustatyti galimybę be kompensacijos grąžinti paskolą ne tik palūkanų normos keitimo dieną – vartotojams nereikėtų rūpintis banko pažymomis, paskolų turėtojai galėtų refinansuoti paskolą bet kada, nemokėti išankstinio paskolos grąžinimo išlaidų.
Pasak G. Šimkaus, įgyvendinus siūlymus, paskolų refinansavimas būtų naudingas maždaug 160 tūkst. namų ūkių, o dabartiniai būsto paskolų turėtojai galėtų sutaupyti iki 0,5 mlrd. eurų.
Praktika rodo, kad Lietuvoje refinansavimas vyksta ypatingai retai, kai kitose valstybėse jis yra gana dažnas.
Anot siūlymų, vartotojams taip pat nebereikėtų naujam kreditoriui teikti naujo refinansuojamos paskolos nekilnojamojo turto vertinimo – prireikus, jį atliktų naujas kreditorius savo lėšomis. Paskolą refinansuojantis kreditorius negalėtų imti paskolos sutarties mokesčio, vartotojui nereikėtų mokėti už notarą, hipotekos išregistravimą ir įregistravimą.
Finansų ministrės Gintarės Skaistės teigimu, nauja tvarka galėtų įsigalioti kitais metais.
„Tikslas būtų rudens sesijoje jau startuoti su šiuo projektu, kad kitais metais jau galėtume pasinaudoti šitomis galimybėmis“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė G. Skaistė.
Anot jos, toks sprendimas paskatintų bankų konkurenciją, taip pat Lietuvos rinką padarytų patrauklesnę dar šalyje neveikiantiems bankams.
„Kiti rinkos žaidėjai, susidomėjimas yra, kad matytų, jog mūsų rinka yra atvira“, – sakė ministrė.
„Praktika rodo, kad Lietuvoje refinansavimas vyksta ypatingai retai, kai kitose valstybėse jis yra gana dažnas“, – pridūrė ji.
LB turimi duomenys rodo, kad pastaraisiais metais vidutinė būsto paskolų marža nuo 2022 metų mažėjo trečdaliu nuo 2,4 iki 1,65 proc. Paskolos, kurios suteiktos didesnėmis nei šiuo metu maržomis, sudaro apie du trečdalius visų paskolų.
„Tarkime, turime 100 tūkst. eurų dydžio paskolą, jos refinansavimo išlaidos mūsų skaičiavimais būtų šiek tiek daugiau nei 1 tūkst. eurų. (...) Tarkime, refinansavus šią paskolą, marža sumažėtų 0,2 proc. punktais, iš tiesų labai konservatyvus sumažėjimo vertinimas, paskolos likutinė trukmė, tarkime, yra 20 metų, (...) tokiu atveju, per likusį paskolos laiką, vien dėl maržos sumažėjimo, pavyktų sutaupyti apie 1,2 tūkst. eurų“, – aiškino G. Šimkus.
Šiuo metu vartotojas naujam kreditoriui turi pats pateikti naują įkeisto nekilnojamojo turto vertinimą, gauti iš esamo banko pažymą apie paskolos likutį ir sutikimą įkeisti turtą naujam kreditoriui. Už naujos sutarties sudarymą paprastai reikia mokėti sutarties sudarymo mokestį.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žiniasklaida: kavos kainų augimo lėtėjimas Lietuvoje yra mažiausias
Eurostato duomenims rodant, kad Europos Sąjungoje (ES) lėtėja kavos brangimas, Lietuvoje metinis kainų pokyčio tempas buvo mažiausias po Suomijos, praneša portalas LRT. ...
-
ŽŪM rado sprendimą ūkininkams, kurie dalį savo ariamos žemės skyrė negamybiniams plotams
Žemės ūkio ministerija, įvertinusi, kad 2023 m. buvo pirmieji Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano įgyvendinimo metai, kai ūkininkai dalyvavo ekologinėse sistemose, nustatė palankesnes paramos skyrimo sąlygas t...
-
Nuo kitos savaitės – draudimas importuoti iš Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktus1
Nuo pirmadienio įsigalioja draudimas importuoti iš Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktus ir pašarus pagal Žemės ūkio ministerijos parengtą ir Vyriausybės patvirtintą sąrašą. ...
-
Dalijimosi ekonomikos augimą Lietuvoje lemia besikeičianti vartotojų elgsena: akcentuoja Z kartą
Specialistai sako, kad spartų dalijimosi ekonomikos augimą Lietuvoje labiausiai lemia besikeičianti vartotojų elgsena. ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Verslo vystymo ir tvarumo modulio vadovės Kristinos Maikštėnienės teigimu, jaunesnioji k...
-
„S&P Global Ratings“ pakeitė Lietuvos skolinimosi reitingą
Penktadienio vakarą tarptautinė kredito reitingų agentūra „S&P Global Ratings“ pakeitė Lietuvai anksčiau suteiktą „A+“ ilgalaikio skolinimosi reitingą (neigiama perspektyva) į „A“ su stabilia perspektyva, palikd...
-
Žiniasklaida: už nevienadienių turistų pritraukimą į Anykščius – premijos
Anykščių rajono savivaldybė turizmo paslaugų teikėjams ketina mokėti už nevienadienių turistų pritraukimą, praneša portalas „Anykšta“. ...
-
„Snaigės“ pajamos šiemet mažėjo trečdaliu iki 2,9 mln. eurų
Vienintelės Baltijos šalyse šaldytuvų gamybos bendrovės „Snaigė“ pardavimo pajamos pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 2,9 mln. eurų ir, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, smuko 32,5 proc. (2023 metais – 4...
-
Gegužę vystytojai Vilniuje pasiūlė 662 naujos statybos butus
2024 metų gegužės mėnesį Vilniuje pirkėjai įsigijo 225 naujos statybos butus, jų vertė siekia 35,5 mln. eurų, rodo „Hanner“ analitikų duomenys. ...
-
RRT: Lietuvos geležinkeliais 2023 metais pervežta 15,6 proc. daugiau krovinių1
2023 metais krovinių vežimo Lietuvos geležinkelių tinklu apimtis krito 15,6 proc. iki 27,2 mln. tonų, o krovinių vežimo apimtis – 13,8 proc. iki 6,4 mlrd. neto tonų kilometrais, penktadienį paskelbė Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), remd...
-
G. Skaistė neatmeta, kad draudimo įmokos siūlymo gali būti atsisakyta1
Finansų ministrė Gintarė Skaistė neatmeta, kad ministerijos pasiūlymas apmokestinti dalį draudimo sutarčių ieškant papildomų lėšų gynybai gali būti keičiamas arba išvis jo atsisakyta. ...