- Tomas Kavaliauskas, Zinaida Paškevičienė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Atsigaunanti pasaulio ekonomika, ypač euro zonos šalių, dviženkliu skaičiumi augina ir Lietuvos eksportą. Šiemet laukiama 12 proc. Lietuvos prekių ir paslaugų pardavimo užsienio šalims augimo.
Mūsų šalies gamintojai bebaigią pamiršti Rusijos rinką, kasdienybe laiko Vakarų šalis, bet vis dažniau lietuviškas prekes parduoda tolimiesiems kraštams – Pietryčių Azijai, Brazilijai, net Australijai. Lietuvos eksporto tempai neturėtų lėtėti ir artimiausius kelerius metus.
Vokietijos kapitalo puspriekabių gamintoja, septynioliktus metus turinti atstovybę Panevėžyje, jau kelerius metus skaičiuoja augančius pardavimus. Pernai pardavimai ūgtelėjo 2 kartus, šiemet spurtas ne mažesnis. Lietuvos vežėjai linkę atnaujinti naudojamą automobilių parką, atsigavimą rodo ir kelerius metus stagnavusi Rusijos rinka.
„Visą laiką bandome diversifikuoti savo rinkas, ir jei anksčiau mes nemažai gamindavome Rytų rinkoms, tai krizės metu buvo labai aišku, kad reikia atsisukti ir į kitas rinkas. Tai mes ir į Skandinavijos eksportuojame, tačiau lygiai taip pat nesėdėjome rankų sudėję, parodose dalyvavom ir radom partnerius Pietų Afrikoje, Zelandijoje, Australijoje. Dabar kalbame apie Kanados rinką“, – sakė UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ generalinis direktorius Raimundas Petrauskas.
Puspriekabių gamintojai – ne vieninteliai atradę naujas rinkas ir ten sutelkę visas pajėgas. Ypač žymų augimą demonstruoja visas pramoninės inžinerijos sektorius – gumos, plastikų, kompiuterinių ir elektronikos bei metalo gaminių eksportuotojai. Čia augimas, priklausomai nuo srities, skaičiuojamas nuo 10 iki 50 proc.
Kiek prasčiau, dėl gamtos sąlygų, sekėsi žemės ūkio produkcijos eksportuotojams, bet sėkmingai metus žada baigti pieno sektorius – augimą daugiausia lėmė 80 proc. išaugęs pieno ir grietinėlės eksportas į Vokietiją ir Lenkiją bei trečdaliu augęs sūrių eksportas į Italiją bei Armėniją.
„Tai būtent aukštos pridėtinės vertės sritys ir tai yra lyderis – inžinerinė pramonė mūsų. Ji augo visus ketvirčius labai sparčiai, ir inžinerinė pramonė nėra taip įtakojama kainų augimo, kaip, pavyzdžiui, pieno pramonė, kuri irgi augo. Bet pieno pramonė augo dėl kainų augimo, aišku ir šiek tiek produkcijos daugiau išvežta. Tai, pavyzdžiui, inžinerinėje pramonėje produkcijos išvežta daugiau“, – pasakojo VšĮ „Versli Lietuva“ generalinė direktorė Daina Kleponė.
„Pastaruosius keletą metų mes bent jau Vidurio, Rytų Europoje pirmaujame pagal plyno lauko investicijas. Turime didelius skaičius ateinančių investicijų, daugiausia tai yra į gamybą investuotos investicijos. Čia didžiosios įmonės stato gamyklas ir, be abejo, visą produkciją eksportuoja. Mes jau viršijame visus prieškrizinius rekordus eksporto. Kiekiai siekia rekordus ir ta eksporto dalis BVP yra didžiausia istorijoje“, – kalbėjo „Danske Bank“ vyr. Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas.
Ekonomistas ne prastesnius mato ir 2018-2019 m., ypač kitų metų pabaigą, kai didžiųjų gamintojų Lietuvoje statomos gamyklos pradės gamybą, kuri laukiama taip pat augins Lietuvos eksportą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas įtvirtino valstybės ir vietos gynybos pramonės bendradarbiavimą
Seimas ketvirtadienį priėmė Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo pataisas, kuriomis į valstybės vykdomus karinės technikos įsigijimus nuo liepos bus įtraukiamos Lietuvos įmonės, o tokiems sandoriams nereikės skelbti viešųjų pirkimų. ...
-
LEA: šalyje ir toliau pingant degalams, kainos išlieka mažesnės nei Lenkijoje
Pastarąją savaitę benzinui Lietuvoje atpigus 1 proc., o dyzelinui – 1,6 procento, degalai Lietuvoje išlieka pigesni nei Lenkijoje. Pasak Lietuvos energetikos agentūros, tai jau trečia savaitė iš eilės, kai vidutinės degalų kainos &...
-
Valstybės kontrolė: vykdant įsipareigojimus dėl mokytojų atlyginimų gali tekti skolintis1
Dėl sparčiau nei mokytojų atlyginimai augančio vidutinio darbo užmokesčio gali nepavykti įgyvendinti valstybės įsipareigojimo, kad mokytojų atlyginimas pasiektų 130 proc. vidutinio šalies atlyginimo, tam gali tekti skolintis, teigia Valstyb...
-
G. Paluckas: supaprastinti reikalavimai atveria kelią piktnaudžiavimui
Seimui ketvirtadienį planuojant priimti įstatymo pataisas, kuriomis lietuviškoms karinės pramonės įmonėms lengvinamos sąlygos dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, socialdemokratas Gintautas Paluckas Krašto apsaugos ministerijos (KAM) ...
-
T. Povilauskas: turistų išleista kelionėms suma šiais metais turėtų būti didesnė nei pernai1
Ekonomistų teigimu, augant gyventojų turimoms lėšoms kredito įstaigose, bendra turistų išleista kelionėms suma šiais metais turėtų būti didesnė negu pernai. Tai patvirtina ir kelionių organizatoriai: šiemet vidutini&scaro...
-
L. Kasčiūnas – už bankų solidarumo įnašo pratęsimą bent metams1
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad būtų už bankų solidarumo įnašo pratęsimą dar mažiausiai vieneriems metams. ...
-
Seimui bus pasiūlyta griežčiau bausti už šiurkščius verslinės žvejybos taisyklių pažeidimus1
Seimo narys socialdemokratas Linas Jonauskas ketvirtadienį ketina pateikti parlamentui Žuvininkystės įstatymo pataisas, kuriomis siūlys griežtinti sankcijas už šiurkščius ir didelę žalą aplinkai padariusius verslinės žvejybos taisykl...
-
Seimas įteisino skolų mokėjimo atostogas, mažesnes jų išskaitas
Seimas ketvirtadienį priėmė pataisas, kurios, tikimasi, paskatins skolininkus įsilieti į darbo rinką. ...
-
Seimas tvirtins įstatymą, skirtą skatinti valstybės ir vietinės gynybos pramonės ryšius
Seimas ketvirtadienį balsuos dėl Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo, kuriuo nuo liepos į valstybės vykdomus karinės technikos įsigijimus būtų įtraukiamos Lietuvos įmonės bei tokiems sandoriams nebūtų taikomi viešųjų pirkimų reikalavi...
-
Viceministras: sutarimo dėl gynybos finansavimo šaltinių reikia šioje Seimo sesijoje
Konkrečius sprendimus dėl papildomų lėšų šaltinių gynybai Seime reikėtų priimti dar pavasario sesijoje, kad mokesčių pakeitimai įsigaliotų po pusmečio – nuo kitų metų sausio, sako finansų viceministras Darius Sadeckas. ...