- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sumažėjus vėjo ir saulės gamybai, nežymiai padidėjus suvartojimui, o šiaurės šalyse toliau remontuojant branduolinius reaktorius, vidutinė didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje balandžio 15–21 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, augo beveik 3 kartus iki 78 eurų už megavatvalandę (MWh).
Latvijoje ir Estijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje, pirmadienį pranešė elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.
„Praėjusią savaitę elektros kainos reikšmingai augo visame regione. Viena pagrindinių priežasčių – daugiau nei perpus mažėjusi vėjo generacija. Taip pat nežymiai sumažėjo saulės elektrinių gamyba, o vėl atvėsus orui šiek tiek ir išaugo elektros suvartojimas. Regione sumažėjus atsinaujinančių išteklių gamybai, daugiau gamino brangesnės šiluminės elektrinės“, – pranešime teigė „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.
Daugiausiai elektros energijos Lietuvoje praėjusią savaitę pagamino vėjo jėgainės. Jų gamyba per savaitę mažėjo 58 proc.
Jos teigimu, Suomijos 1,6 gigavato (GW) galios Olkiluoto trečio branduolinio reaktoriaus remontas vis dar vėluoja dėl techninių problemų, o Švedijoje šiuo metu atliekami kasmetiniai dviejų 2,5 GW suminės galios reaktorių remonto darbai.
Anot A. Krasauskienės, visi šie reaktoriai turėtų būti įjungti gegužę.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 3 proc. iki 225 gigavatvalandžių (GWh), vietos elektrinės užtikrino 56 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 125 GWh elektros – 26 proc. mažiau nei prieš savaitę.
Daugiausiai elektros energijos Lietuvoje praėjusią savaitę pagamino vėjo jėgainės. Jų gamyba per savaitę mažėjo 58 proc. iki 39 GWh.
Saulės elektrinių gamyba mažėjo 6 proc. iki 29 GWh, hidroelektrinių – 9,5 proc. iki 19 GWh, tuo metu šiluminių elektrinių gamyba augo 84 proc. iki 24 GWh. Kitos elektrinės pagamino 14 GWh elektros.
Praėjusią savaitę vėjo jėgainės pagamino 31 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, saulės elektrinės 23 proc., hidroelektrinės – 15 proc., šiluminės elektrinės – 19 proc., o kitos elektrinės – 11 procentų.
Skelbiama, kad 49 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuoti, bendras importo kiekis augo 4 proc. iki 137 GWh. 67 proc. elektros buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 21 proc. iš Lenkijos, o likę 12 proc. – per sieną su Latvija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos sumažėjo 62 proc. iki 22 GWh, 2 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Švediją, 41 proc. į Latviją, o likę 57 proc. eksportuoti į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Premjerė sako turinti alternatyvas LSMU, jeigu šis perleistų sklypą „Rheinmetall“1
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė yra parengusi alternatyvas Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), jeigu šis sutiktų perleisti savo valdomus valstybinės žemės sklypus Radviliškio rajone, kad čia galėtų įs...
-
G. Nausėda teigiamai vertina galimybę pratęsti bankų solidarumo mokestį7
Prezidentas Gitanas Nausėda pozityviai vertina siūlymą pratęsti bankų solidarumo mokestį, kaip vieną iš galimybių ieškant papildomų lėšų gynybai. Taip pat jis tikino teigiamai vertinantis ir pelno mokesčio didinimą. ...
-
Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse10
Penktadienį Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse. ...
-
Pasirašytas susitarimas dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbant nuotoliu užsienyje
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pasirašė bendrąjį Europos Sąjungos (ES) susitarimą dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbantiems nuotoliniu būdu iš užsienio. ...
-
S. Skvernelis: gynybos mokestis gali apimti akcizų didinimą, bet ne kuro
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad dalį gynybos poreikiam reikalingų lėšų būtų galima surinkti padidinus kai kuriuos akcizus, tačiau ne kuro. ...
-
Apklausa: tik 3 proc. Lietuvos gyventojų visiškai neatsiskaitinėja grynaisiais pinigais2
Grynaisiais pinigais visiškai neatsiskaitinėja ir elektroninius atsiskaitymo sprendimus renkasi tik 3 proc. Lietuvos gyventojų, rodo „Spinter tyrimų“ atlikta gyventojų nuomonės apklausa, kurią inicijavo Urbo bankas (buvęs Medicinos ba...
-
VMI: 2023 metų pajamų dar nedeklaravo apie 15 proc. privalančių tai padaryti
Iki 2023 metų pajamų deklaravimo pabaigos – gegužės 2-osios – deklaracijas pateikė 1,51 mln. gyventojų – apie 70 tūkst. daugiau nei pernai. ...
-
Keisti profesiją – ne vėlu: siūlo persikvalifikuoti nemokamai2
Lietuviai mielai keistų profesiją ar tobulintų žinias, tačiau tą daro vos vienas kitas. Moterims esą trūksta laiko, vyrai turi kitų priežasčių. Nors Užimtumo tarnyba siūlo daugybę mokymosi programų, labiausiai žmonės nori tapti programuotojai...
-
Vasarą moksleivius įdarbinsiantys sostinės verslai kviečiami pasinaudoti finansine parama
Pernai startavusią užimtumo programą vasarą dirbsiantiems 14–20 metų jaunuoliams sostinė tęsia ir šiemet. Iki birželio 1 d. Vilniaus savivaldybė laukia moksleivius įdarbinsiančių darbdavių paraiškų. Kompensacija už visu krūv...
-
55 tūkst. eurų investavę gyventojai liko ant ledo: bėdos dėl saulės elektrinės paaiškėjo tik vėliau20
Savo reikmėms didesnę saulės elektrinę įsirengę joniškiečiai liko it musę kandę. Daugiau nei 50 tūkst. eurų žmonės investavo be reikalo. Tvarkant dokumentus paaiškėjo, kad pagamintos energijos nepriima elektros skirstymo operatorius...