- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos atlikta apklausa atskleidžia, kad, atsižvelgiant į „Sodros“ galimybes, daugelio gyventojų lūkesčiai dėl pajamų senatvėje yra pernelyg optimistiški. Penktadalis apklaustų gyventojų sako, kad išėję į pensiją jaustųsi oriai, jei pensija siektų 100 proc. dabartinių pajamų. Pusė apklaustųjų norėtų 70–90 proc. iki tol turėtų pajamų, kad senatvėje nereikėtų riboti poreikių.
Senatvės pensija praėjusių metų pabaigoje sudarė vos 39 proc. vidutinio darbo užmokesčio, atskaičiavus mokesčius. Apie tai – LNK pokalbis su „Sodros“ vadove Julita Varanauskiene.
– Ar „Sodros“ biudžetas atlaikys naujai Seimo priimtą pensijų indeksavimą?
– Kai buvo priimamas sprendimas dėl pensijų didinimo, buvo atsižvelgiama į sąlygas, kad nominaliais skaičiais, eurais, kiek yra surenkama mokesčių, jų surenkama daugiau, nei planuota. Infliacija tam turi įtakos. Realiai – tai techninis pasivijimas, pensijų padidinimas nelaukiant metų pabaigos, nes valstybės finansinės galimybės tai leidžia daryti.
– Su sąlyga, kad neištiks dar didesnė krizė, nei žada ekonomistai, ir tų mokesčių bus?
– Mes vadovaujamės Finansų ministerijos makroekonomistų prognozėmis, kurios turėtų atsižvelgti į visas sąlygas ir tikimybes, kurias galime numatyti šiandien.
– Kodėl tokie optimistiniai norai dėl senatvės pensijos?
– Nepasakyčiau, ar optimistiniai, ar pesimistiniai. Tai tiesiog norai. Akivaizdu, kad žmogus nori, jog jo pajamas nemažėtų. Kad norai virstų planais, trūko vieno veiksmo – ką daryti. Kokios dalies ankstesnių pajamų galima tikėtis iš „Sodros“ – jokia paslaptis, matematika paprasta: jei žmogus dirba 40 metų, per juos moka po 20 proc. pensijų draudimui, jei kitus 20 metų gyvens pensijoje, vadinasi, jo pajamos bus 40 proc., jei nori gauti 100 proc. ankstesnių pajamų, žinodami, kad maždaug 40 proc. gali tikėtis iš „Sodros“, jie turi susidaryti veiksmų planą, ką daryti, kad tie kiti 60 proc. irgi atsirastų.
– Taupyti, investuoti, galvoti, ar reikės dirbti senatvėje.
– Taip. Tai dalis, kurios valstybė nežada ir neužtikrina. Jeigu žmogus nenori savo vartojimo sumažinti tiek, turėtų atlikti tam tikrus veiksmus.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Kas yra ori pensija?
– Skiriasi, ką kiekvienas laikome oriu. Klasikinė taisyklė – sulaukus pensijos išlaidos turėtų sudaryti 70 proc. ankstesnių išlaidų. Kai kurie žmogaus poreikiai sumažėja, jis jau turi susikūręs buitį.
– Ar valstybė gali užtikrinti ateityje 70 proc.?
Jei pensininkų skaičius didėja arba nemažėja, o dirbančiųjų skaičius mažėja, dirbantieji turės mokėti daugiau mokesčių.
– Jei didins mokesčius, gal ir gali, bet jų didinti nenori. Pas mus pensijų sistema finansuojama iš einamųjų mokesčių, vadinasi, ką mes šiandien sumokame, išmokame pensininkams. Lietuva nesiurbia naftos, neturi kitų pajamų, visos pajamos didžiąja dalimi iš surenkamų mokesčių. Jei norime daugiau mokėti, turi ir daugiau surinkti.
– Kokia situacija pasaulyje? Ar, be papildomo kaupimo į privačius fondus, galima tikėtis kažkur kitur procentų?
– Visur pasaulyje galioja aritmetikos taisyklės. Mokesčių procentas yra susijęs su pensijomis. Šalyse, kuriose darbo užmokestis didesnis eurais, pensijos irgi didesnės eurais. Didžioji dalis brandžių šalių pripažįsta, kad reikšmingą dalį pajamų sudaro sukauptos lėšos. Ne iš einamųjų mokesčių, bet sutaupytų – per profesinius, privačius fondus.
– Šiais laikais investuoti į privačius pensijų fondus rizikinga – karas, pandemija. Buvo skaičiuota, kad pensijų fondai krito. Ar tai pats geriausias sprendimas?
– Trumpalaikiai svyravimai turi mažiau įtakos ilgalaikiams rezultatams, nes pensijos nekaupiamos vieną mėnesį, per kaupimo laikotarpį ir išmokėjimo laikotarpį svyravimų būna. Kita vertus, jei nieko nedarysime, nieko ir neturėsime.
L. Balandžio / BNS nuotr.
– Kaip ir kiek įtakos darys pensijų fondams Lietuvos demografinė padėtis?
– Įtakos tai turės. Kai pensijų sistema paremta einamaisiais mokesčiais, vadinasi, jei pensininkų skaičius didėja arba nemažėja, o dirbančiųjų skaičius mažėja, dirbantieji turės mokėti daugiau mokesčių. Reikės ieškoti kažkokios pusiausvyros.
– Ar reikia spausti politikus, kad Lietuvoje atsirastų daugiau žmonių?
– Vienas iš variantų – rūpintis, kad daugėtų mokesčių mokėtojų, kitas – viena ir kita forma įdėti kaupimo elementą. Lietuvoje šis elementas yra – antros pakopos pensijų fondai, į kuriuos pervedama ir dalis iš valstybės. Ji padeda kaupti santaupas. Buvo sumanymas, kad ten bus pervedama reikšminga pinigų dalis ir susikaups suma. Matome, kad buvo mažinama, mažinama ir nukrypimas nuo plano atvedė į šiandienos situaciją.
– Kiek po dešimt, 20 metų bus procentų vidutinio atlyginimo iš „Sodros“?
– Kalbant apie dešimt metų į priekį – 40 proc. tikrai bus, po 20 – jau, manau, šiek tiek mažiau.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvai mažinant iškastinio kuro naudojimą, LEA pristatys numatomus pokyčius elektros rinkoje
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) penktadienį pristatys prognozes, kaip atsisakant iškastinio kuro iki 2030 metų turėtų keistis energijos išteklių kainos rinkoje. Šie duomenys, LEA teigimu, bus įtraukti į naująją Nacionalinę e...
-
Lietuva ir Kazachstanas pasirašys memorandumą dėl transporto koridoriaus
Susisiekimo ministras Marius Skuodis ir Kazachstano transporto ministras Maratas Karabajevas penktadienį pasirašys memorandumą dėl tarptautinio transporto koridoriaus tarp Europos ir Vidurinės Azijos plėtros. ...
-
Prakalbo apie pensijų kaupimą: pasitraukimas iš antrosios pakopos – tik kritiniais atvejais6
Lietuvos banko duomenimis, Lietuvoje antrosios ir trečiosios pakopos pensijų fonduose kaupia kone 1,5 mln. gyventojų. Kai kurie jų iš kaupimo norėtų pasitraukti. Tačiau politikai, lyg ir sutarę tokią galimybę suteikti, pasiklydo interpretacij...
-
Ministerija: kelių fondo steigimui trūksta sprendimo dėl 300 mln. eurų įstatinio kapitalo1
Susisiekimo ministerijos vadovai sako, kad jau parengti šalies automobilių kelių finansavimui skirto fondo steigimo dokumentai, tačiau vis dar įstrigęs 300 mln. eurų jo įstatinio kapitalo suformavimas. ...
-
Lietuvos tinklo modeliavimo studija: 2030-aisiais Lietuva eksportuos elektrą3
2030 metais Lietuva galės pati pasigaminti ir eksportuoti iš atsinaujinančių išteklių pagamintą elektrą, rodo Lietuvos energetikos agentūros (LEA) kartu su JAV Nacionaline atsinaujinančių išteklių laboratorija (NREL) atlikta tarp...
-
G. Nausėda sako, kad solidarumo mokestis pasiteisino, ragina neatmesti jo pratęsimo2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad antrus metus galiojantis laikinasis bankų solidarumo įnašas pasiteisino, todėl ragina neatmesti siūlymų jį pratęsti. ...
-
Seimo opozicija siūlo bankų solidarumo įnašą pratęsti neribotam laikui1
Seimo opozicinių frakcijų atstovai siūlo neribotam laikui pratęsti antrus metus galiojantį laikinąjį bankų solidarumo įnašą. ...
-
Vartotojų grupės apkaltino „Temu“ manipuliuojant pirkėjais internete1
Europos vartotojų grupės ketvirtadienį apkaltino Kinijos prekybos platformą „Temu“ naudojantis „manipuliacija pagrįstais metodais“, siekiant priversti vartotojus išleisti daugiau pinigų, taip pat kitokiais būdais pažeidin...
-
Seimas įtvirtino valstybės ir vietos gynybos pramonės bendradarbiavimą1
Seimas ketvirtadienį priėmė Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo pataisas, kuriomis į valstybės vykdomus karinės technikos įsigijimus nuo liepos bus įtraukiamos Lietuvos įmonės, o tokiems sandoriams nereikės skelbti viešųjų pirkimų. ...
-
LEA: šalyje ir toliau pingant degalams, kainos išlieka mažesnės nei Lenkijoje
Pastarąją savaitę benzinui Lietuvoje atpigus 1 proc., o dyzelinui – 1,6 procento, degalai Lietuvoje išlieka pigesni nei Lenkijoje. Pasak Lietuvos energetikos agentūros, tai jau trečia savaitė iš eilės, kai vidutinės degalų kainos &...