- Saulius Jakučionis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Opozicinės Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis sako, kad šiemet kadenciją baigiantis Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos, o pastaraisiais mėnesiais vykusios diskusijos buvo skirtos imituoti sprendimų paiešką.
„Aš tikiu, kad su šia kadencija šios sudėties Seime ir Vyriausybėje nebus priimti jokie sprendimai. Viskas bus atidėta naujai valdančiajai daugumai“, – Žinių radijui penktadienį sakė A. Mazuronis.
Šią savaitę trečią kartą susitikus politikams, verslo ir profsąjungų atstovams, premjerė Ingrida Šimonytė pranešė, kad Vyriausybė per kelias savaites turėtų pateikti pasiūlymą kurti specialų fondą gynybai finansuoti, o į jį turėtų patekti pinigai iš sumokamų didesnių mokesčių.
Konkrečių siūlymų dėl mokesčių ministrė pirmininkė dar neįvardijo, bet užsiminė, jog platesnio palaikymo sulaukė idėja didinti pelno mokesčio tarifą, šiuo metu siekiantį 15 procentų.
A. Mazuronis sakė, kad minimas pasiūlymas nuskambėjo iš opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“, o kitų iniciatyvų premjerė ir kiti valdantieji per susitikimus neparėmė.
Aš tikiu, kad su šia kadencija šios sudėties Seime ir Vyriausybėje nebus priimti jokie sprendimai. Viskas bus atidėta naujai valdančiajai daugumai.
Pasak jo, Vyriausybė nuo pat pradžių turėjo tiesiog teikti savo pasiūlymą Seimui.
„Yra valdančioji dauguma, (...) kuri savo sprendimus priima ne per kažkokią nuolatinių diskusijų formą, per kurią nepasiekiamas joks rezultatas, (...) o Vyriausybė priima savo sprendimus ir matymą, surašo juos į teisės aktus ir teikia Seimui“, – kalbėjo politikas.
„Opozicija gali daryti ką nori, opozicija turi mažiau balsų Seime“, – sakė A. Mazuronis.
Anot jo, tai, kad Vyriausybė taip nesielgia, įrodo, jog gynybos mokesčių klausimu siekiama ne rezultato, o politinio proceso prioritetizuojant saugumo temą ir taip verčiant ją rinkimų kampanijos dalimi.
„Nauja valdančioji dauguma, kokia ji bebūtų, turės ryžto ir politinės valios priimti sprendimus, o ne perkelti atsakomybę už sprendimų priėmimą ant kitų pečių“, – kalbėjo „darbiečių“ lyderis.
Parlamentaras sakė, jog didžioji dauguma opozicijos pritartų idėjai dar metams pratęsti vadinamojo bankų solidarumo įnašo galiojimą.
„Tos aplinkybės, dėl kurių buvo priimtas solidarumo mokestis, niekur nedingo, ir veikia bankų pelningumą jiems nevykdant jokios aktyvios ekonominės veiklos“, – teigė A. Mazuronis.
Lietuvos bankas šią savaitę pranešė, jog šalyje veikiantys bankai, neaudituotais duomenimis, pernai uždirbo 986 mln. eurų grynojo pelno – maždaug du kartus daugiau nei 2022 metais.
Premjerė teigia, kad pratęsus solidarumo įnašą 2025 metams, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes mažėsiant palūkanų normoms bankai gautų mažiau palūkanų pajamų.
Pirmasis I. Šimonytės inicijuotas susitikimas dėl gynybos finansavimo vyko šiemet vasarį.
Politikai ieško sprendimų, kaip padidinti asignavimus krašto apsaugai iki maždaug 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), kad galėtų finansuoti kariuomenės divizijos kūrimą, Vokietijos brigados priėmimą ir rengtųsi visuotiniam šaukimui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Valstybės pajamos per tris mėnesius augo 5,6 proc., PVM įplaukos mažėjo 1,8 proc.
Valstybės ir savivaldybių biudžetai per tris šių metų mėnesius gavo 4,06 mlrd. eurų pajamų (be Europos Sąjungos ir kitos finansinės paramos lėšų) – 5,6 proc. (215,8 mln. eurų) daugiau nei pernai tuo pat laiku, skelbia Finansų ...
-
A. Armonaitė su Airijos valdžia ir verslu aptars investicinės plėtros galimybes
Airijoje viešinti ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė su potencialiais investuotojais aptars glaudesnį bendradarbiavimą technologijų srityje, pranešė ministerija. ...
-
M. Navickienė: SADM siūlo griežtomis kvotomis riboti užsieniečių įdarbinimą Lietuvoje1
Vidaus reikalų ministerijai siūlant griežtinti užsieniečių įdarbinimą Lietuvoje, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė mano, kad tarp ribojimų galėtų būti ir sugriežtinta kvota iš trečiųjų šalių įdarbinamiem...
-
Uostamiestyje bedarbių skaičius mažėja1
Uostamiestyje pernai užregistravo beveik 21 tūkst. miestiečių, ieškančių darbo, tačiau iki šios dienos bedarbių sumažėjo kone perpus. Moterys darbinosi į paslaugų, administravimo darbo vietas, o vyrų grupėje dominavo pramoninių pas...
-
M. Navickienė: galime tikėtis, kad minimali mėnesinė alga viršys 1 tūkst. eurų
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad 2025 m. minimali mėnesinė alga (MMA) turėtų viršyti 1 tūkst. eurų. Tačiau, anot jos, diskusijos dar vyksta ir dėl to turi sutarti socialiniai partneriai, o vėliau sprendimą g...
-
Banko analitikai nekeičia šių metų Lietuvos BVP prognozės – augs 1,5 proc.1
SEB bankas nekeičia šių metų Lietuvos ekonomikos prognozės – bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų augti 1,5 proc., o 2025 metais – 2,8 procento. ...
-
Prasideda pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravimas
Ketvirtadienį prasideda vienas svarbiausių procesų žemės ūkyje – pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravimas. ...
-
Baigiasi pajamų ir turto deklaravimas
Ketvirtadienį baigiasi 2023 metų pajamų ir turto deklaravimas. ...
-
Lietuva ieško galinčiųjų Odesos regiono mokykloje įrengti slėptuvę
Įgyvendindama bendrą projektą su Europos Sąjunga (ES), Lietuva ieško galinčiųjų Ukrainoje, Odesos regiono mokykloje, įrengti slėptuvę. ...
-
Priminimas iš VMI: liko tik viena diena
Naujausiais duomenimis, pajamų mokesčio deklaracijas pateikė daugiau nei 1,4 mln. gyventojų, o iš privalančių deklaruoti pajamas tai jau atliko beveik 77 proc., Eltą informavo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovės pavaduotojas Martyn...