- Valdas Pryšmantas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Įtariant, kad per Latviją į Europos Sąjungą įvežami Rusijos grūdai, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigia, kad šie kroviniai keliauja tranzitu ir į Lietuvą nepatenka. Vis dėlto Kęstutis Navickas pripažįsta, kad Latvijos vyriausybė turėtų imtis veiksmų.
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas ragina stiprinti kontrolę Lietuvos pasienyje su Latvija. kad rusiški grūdai nepatektų į Lietuvą.
K. Navickas sako, kad rusiški grūdai į Lietuvą nepatenka.
„Iš Rusijos grūdai keliauja geležinkeliu ir tai labai lengva sukontroliuoti, tas matosi, tai yra deklaracijose. Pasitikrinau, tikrai buvo tas nuogąstavimas, ar mūsų uoste neatsirado latviškų (rusiškų iš Latvijos – BNS) grūdų, tai tokios informacijos nėra, uostas patvirtino, kad latviškų grūdų nėra“, – penktadienį LRT radijui sakė K. Navickas.
„Bent aš informacijos, kad Rusija eksportuoja per latvius į Europos Sąjungą, tokios informacijos neturiu. Kokią informaciją aš turiu, tai kad Rusija per Latvijos uostus išveža savo grūdus“, – pridūrė jis.
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas sako, kad iš Rusijos į Latviją iki šiol įvežta apie milijonas tonų grūdų.
„Šokiruojantis faktas, kad Latvija, o galbūt ir kitos gretimos valstybės – niekas to nežino, nes nėra jokios kontrolės – importuoja iš šalies agresorės grūdus (...) Beveik milijonas tonų iš Rusijos yra įvežta grūdų“, – LRT radijui sakė A. Macijauskas.
Jo manymu, reikėtų stiprinti kontrolę Lietuvos pasienyje su Latvija ir stebėti, ar rusiški grūdai nepatenka į Lietuvą.
„Niekas negali to garantuoti, nes jokios kontrolės, kur tie grūdai keliauja įvažiavę į Latviją, per Latvijos–Rusijos sieną, nėra. Tai jeigu jau Latvijos vyriausybė nieko nedaro, tai galėtų Lietuvos Vyriausybė užtikrinti, kad iš Latvijos į Lietuvą tokie grūdai nepapultų ir tą galima padaryti, niekas nedraudžia to padaryti, tiesiog reikia įvesti laikiną pasienio kontrolę visuose sienos kirtimo punktuose turi dirbti mūsų tarnybos ir bet kokį transportą su grūdais iš Latvijos stabdyti ir labai nuodugniai tikrinti, kokia tų grūdų kilmė“, – kalbėjo A. Macijauskas.
Ministro K. Navicko teigimu, yra rizikos, kad rusiški grūdai gali būti įvežami klastojant jų kilmės dokumentus.
„Yra rizikų (...) klastojimas dokumentų galimas ir čia, aišku, jau būtų baudžiamoji atsakomybė asmenų, kurie tai daro“, – teigė K. Navickas.
Jo teigimu, rusiškų grūdų gabenimas per Latviją turėtų būti šios šalies klausimas: „Aišku, kad nei mums nepatinka, nei Latvijos vyriausybei, kad tas procesas vyksta, tik, aišku, klausimas lieka atviras – kodėl Latvijos vyriausybė nesiima veiksmų“.
Pasak ministro, ES sankcijos maisto produktams iš Rusijos netaikomos, tačiau grūdų įvežimą į Bendriją būtų galima apriboti draudimais, susijusiais su transportu, nors priimti tokį Briuselio sprendimą būtų sudėtinga.
„Čia jau yra klausimas dėl tam tikrų transporto apribojimų, kai buvo mūsų atveju dėl kalio trąšų, tai mūsų Vyriausybė priėmė iš karto ryžtingą sprendimą (...) Tai šitoje vietoje ar bus galima kažkokiu būdu, kad gautume Europos Sąjungos bendrą sankciją pervežti arba naudoti Europos Sąjungos uostus rusiškiems grūdams, tai čia klausimas atviras, aišku, jį priimti labai sunku bendrai“, – kalbėjo K. Navickas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Rezoliucijos projektas: naudojant dirbtinį intelektą raginama laikytis vienuolikos principų1
Seimui siūloma priimti rezoliuciją dėl dirbtinio intelekto technologijų naudojimo viešajame sektoriuje. ...
-
Pasienyje su Baltarusija vilkikai eilėje gali laukti per 100 valandų10
Šeštadienio rytą Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės postų palaukimo aikštelėse, eilėse stovėjo po 750 transporto priemonių, pranešė Pasienio kontrolės punkto direkcija. Jos skaičiavimu, Medininkų pasieni...
-
Ragina verslus imtis su tvarumu susijusių pokyčių: juos ignoruojantiems – liūdni scenarijai1
Verslams, kurie su tvarumu susijusiems pokyčiams nesiruošia, ekspertai žada nepalankius scenarijus. Anot jų, neįsivertinus įmonės daromo poveikio aplinkai ir žmonėms, nenustačius tikslų tą poveikį mažinti, ilguoju laikotarpiu verslas nebesu...
-
Premjerė sako turinti alternatyvas LSMU, jeigu šis perleistų sklypą „Rheinmetall“7
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė yra parengusi alternatyvas Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), jeigu šis sutiktų perleisti savo valdomus valstybinės žemės sklypus Radviliškio rajone, kad čia galėtų įs...
-
G. Nausėda teigiamai vertina galimybę pratęsti bankų solidarumo mokestį7
Prezidentas Gitanas Nausėda pozityviai vertina siūlymą pratęsti bankų solidarumo mokestį, kaip vieną iš galimybių ieškant papildomų lėšų gynybai. Taip pat jis tikino teigiamai vertinantis ir pelno mokesčio didinimą. ...
-
Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse12
Penktadienį Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse. ...
-
Pasirašytas susitarimas dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbant nuotoliu užsienyje
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pasirašė bendrąjį Europos Sąjungos (ES) susitarimą dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbantiems nuotoliniu būdu iš užsienio. ...
-
S. Skvernelis: gynybos mokestis gali apimti akcizų didinimą, bet ne kuro
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad dalį gynybos poreikiam reikalingų lėšų būtų galima surinkti padidinus kai kuriuos akcizus, tačiau ne kuro. ...
-
Apklausa: tik 3 proc. Lietuvos gyventojų visiškai neatsiskaitinėja grynaisiais pinigais3
Grynaisiais pinigais visiškai neatsiskaitinėja ir elektroninius atsiskaitymo sprendimus renkasi tik 3 proc. Lietuvos gyventojų, rodo „Spinter tyrimų“ atlikta gyventojų nuomonės apklausa, kurią inicijavo Urbo bankas (buvęs Medicinos ba...
-
VMI: 2023 metų pajamų dar nedeklaravo apie 15 proc. privalančių tai padaryti
Iki 2023 metų pajamų deklaravimo pabaigos – gegužės 2-osios – deklaracijas pateikė 1,51 mln. gyventojų – apie 70 tūkst. daugiau nei pernai. ...