- Goda Vileikytė, Lukas Juozapaitis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Išankstinei metinei infliacijai balandį Lietuvoje kiek viršijus nulinę, ekonomistai mano, kad tokia – „arti nulio“ infliacija turėtų likti iki vasaros ar net iki šių metų pabaigos, jie taip pat neatmeta defliacijos galimybės ir pastebi, kad tokia maža infliacija yra viena mažiausių Europos Sąjungoje (ES).
„Infliacija Lietuvoje jau nebestebina, ji antrą mėnesį iš eilės bus turbūt mažiausia Europos Sąjungoje“, – BNS penktadienį sakė „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Anot jo, tokia – „arti nulio“ infliacija turėtų likti iki vasaros.
Tuo metu banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad panašus kainų lygis turėtų išlikti visus metus.
„Bendrai tokio infliacinio spaudimo šiemet nėra, manau, kad panašią infliaciją turėsime iki metų pabaigos“, – BNS penktadienį teigė Ž. Mauricas.
Jis neatmetė, kad šiemet gali būti fiksuojamas ir kainų kritimas: „Galime netgi žengti į neigiamą teritoriją, defliaciją.“
Anot N. Mačiulio, infliacija mažėja dėl anksčiau nepagrįstai augusių kainų.
„Šiuo metu net ir padidėjus kai kurioms sąnaudoms, pavyzdžiui, darbo sąnaudoms, energijos sąnaudoms, nėra daug priežasčių, kodėl tai būtų perkeliama į galutines prekių kainas. Dėl to metinė infliacija lieka arti nulio ir panašu, kad ji liks arti nulio ir iki vasaros“, – nurodė N. Mačiulis.
Priklausomai nuo to, ko daugiau vartoja atitinkami gyventojai, namų ūkiai – ar prekių, ar paslaugų – tai jų pojūtis dėl infliacijos gali būti labai skirtingas.
Ž. Maurico teigimu, Lietuvoje infliaciją labiausiai lemia energetikos ir maisto kainos. Pasak analitiko, naftos ir degalų kainos ilguoju laikotarpiu turėtų sumažėti, tuo metu jau atpigęs maistas galėtų kainuoti dar mažiau.
„Plačiai vartotojų atvertos piniginės leido permesti kaštų augimą galutiniams vartotojams. Netgi daugiau permesta nei auga. Ypatingai dabar, kaštams jau šiek tiek sumažėjus, kainos vartotojams vis dar išlieka pakankamai aukštame lygyje“ – sakė Ž. Mauricas.
„Maisto kainų šioks toks sumažėjimas yra, bet ne toks ženklus, kaip gamintojų, importo kainų, nekalbant apie žemės ūkio produkcijos kainas“, – kalbėjo analitikas.
N. Mačiulio teigimu, gyventojų elgsenoje kainų mažėjimas jau matomas – auga mažmeninės prekybos apimtys.
„Darbo užmokesčio augimas sulėtėjo neženkliai, yra artimas 10 proc. ir tuo pačiu metu matome, kad neaugant kainoms perkamoji galia auga kone sparčiausiai Europos Sąjungoje. (...) Mažmeninė prekyba auga, yra didesnė 5 proc. nei prieš metus. Tai irgi yra vienas iš sparčiausių augimų Europos Sąjungoje“, – sakė N. Mačiulis.
„Tai gal ir gyventojai ne visada pajaučia tą infliacijos sumažėjimą, bet tai jau atsispindi jų elgsenoje“, – pridūrė jis.
Vis dėlto, ekonomistas pažymėjo, kad gyventojai mažesnę infliaciją gali jausti skirtingai – yra vis dar didelis atotrūkis tarp prekių ir paslaugų kainų pokyčio. Anot N. Mačiulio, prekių kainos šiuo metu yra apie 2,5 proc. mažesnės nei prieš metus, o paslaugų – apie 6 proc. didesnės.
„Priklausomai nuo to, ko daugiau vartoja atitinkami gyventojai, namų ūkiai – ar prekių, ar paslaugų – tai jų pojūtis dėl infliacijos gali būti labai skirtingas“, – BNS sakė N. Mačiulis.
Jis pridūrė, kad paslaugų kainų kilimą lemia augantis darbo užmokestis, o prekių kainų kritimą – palyginti su 2022 metais, kritusios žaliavų, energijos kainos, taip pat sparčiai mažėjančios eksporto kainos iš Kinijos.
Valstybės duomenų agentūra skelbia, kad išankstinė metinė infliacija balandį siekė 0,4 proc., o mėnesio – 0,2 proc.
Mėnesio infliacija fiksuota po kovą stebėtos 0,2 proc. mėnesio defliacijos. Tuo metu metinė infliacija kovą buvo nulinė, vasarį ji siekė 0,7 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kandidatai į prezidentus nepritaria universaliam NT mokesčiui, kritikuoja ir reformą
Nė vienas kandidatas į prezidentus nepalaiko universalaus nekilnojamo turto (NT) mokesčio įvedimo, nors kai kurie pritartų, jog nuosavybė, naudojama gauti pelnui, būtų apmokestinta. Pirmadienį vykusių prezidentinių debatų metu taip pat netrūko ir ...
-
Lietuvai leista naudoti dar 8,7 mln. eurų įšaldytų RRF lėšų – svarstoma kreiptis į ES teismą
Europos Komisija (EK) antradienį priėmė teigiamą dalinį įvertinimą ir leido Lietuvai naudoti dar 8,7 mln. eurų iš pernai įšaldytų 26 mln. eurų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) subsidijos lėšų, prane&scaro...
-
LB pažėrė kritikos komerciniams bankams: ketinimas didinti paslaugų įkainius – liūdinantis faktas6
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, jog, nepaisant aukšto praėjusių metų pelningumo, dalies Lietuvos komercinių bankų ketinimas didinti paslaugų įkainius yra „liūdinantis faktas“. ...
-
Užderėjo pirmosios braškės: kokia jų kaina?10
Jau netrukus masiškai bus pradėtos skinti šių metų braškės. Pirmasis derlius jau užderėjo. Ūkininkai sako, kad šiemet braškių derlius bus vidutinis, nes saulės buvo mažai, o orai – permainingi. Visgi kainos la...
-
Parlamentarų grupė įregistravo investicinės sąskaitos modelį siūlantį įstatymo projektą2
Informacinėje teisės aktų sistemoje grupė parlamentarų iš skirtingų frakcijų įregistravo investicinės sąskaitos modelį siūlantį įstatymo projektą. Juo siekiama atsisakyti lengvatų ilgalaikėms gyvybės draudimo ir trečios pakopos pensij...
-
G. Šimkus: pratęsus solidarumo įnašą, už 2025 metus jo galėtų būti gauta 50–70 mln. eurų4
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad pratęsus kitąmet turintį baigti galioti laikinąjį bankų solidarumo įnašą, už 2025-uosius jo galėtų būti surinkta apie 50–70 mln. eurų. ...
-
Finansų ministerija svarsto kreiptis į ES Bendrąjį teismą dėl „įšaldytų“ RRF lėšų1
Finansų ministerija svarsto kreiptis į Europos Sąjungos (ES) Bendrąjį teismą dėl Europos Komisijos (EK) veiksmų sprendžiant dėl Lietuvai skirtų „įšaldytų“ Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų. ...
-
G. Landsbergis: Rusijos ir Kinijos ekonominis spaudimas gali būti naudojamas kaip hibridinė ataka11
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis įspėja, kad Rusija ir Kinija ekonominį spaudimą gali pasitelkti kaip hibridinės atakos įrankį. ...
-
„Litgrid“: didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę mažėjo 40 proc.3
Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje mažėjo 40 proc., o vietinė elektros gamyba užtikrino 86 proc. šalies suvartojimo, pirmadienį skelbia Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. ...
-
„Transparency international“: V. Uspaskichas gauna trečdalį visų EP narių papildomų pajamų6
Europarlamentaras Viktoras Uspaskichas gauna daugiau negu trečdalį visų Europos Parlamente (EP) dirbančių politikų papildomų pajamų, rodo pagal privačių interesų deklaracijas atlikta „Transparency International“ Europos Sąjungos (ES) sk...