- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybė įpareigojo visuomeninius pastatus statyti naudojant bent pusę organinių ir medienos medžiagų. Nauja tvarka bus taikoma nuo 2024 m. lapkričio administraciniams, transporto, kultūros, mokslo ir sporto pastatams. O dar po 4 m. – ir visiems naujos statybos visuomeniniams pastatams, praneša LNK.
Apie tai plačiau papasakojo Aplinkos viceministrė Daiva Veličkaitė-Matusevičė.
– Visiems suvokiama, kas yra mediena, tačiau kas yra tos kitos organinės medžiagos?
– Medieną visi geriausiai suprantame ir sudaro didžiausią dalį panaudojimo. Organinių medžiagų gali būti ir daugiau. Jų gamyba ir panaudojimas iki šiol neturėjo galimybės tiek išsivystyti. Turime iniciatyvų ir iš kanapių augintojų. Kalbant bendrai apie organines medžiagas, labai noriu pabrėžti, kad iš atsinaujinantys gamtos ištekliai yra pagrindinis aspektas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ar bandėte skaičiuoti, kiek dėl to galėtų išbrangti statybos?
– Apimtis pirmojo žingsnio, kurį žengiame šituo nutarimu, nėra tiek didelė. Kadangi valstybė, savivaldybės nestato naujų statinių iš biudžeto lėšų tiek masiškai, kadangi jau nemažai yra apsirūpinę statiniais. Reikia įsivertinti, ar reikia naujo statinio, ar galima efektyviai pritaikyti jau esamus. Vertindami 5 m. statistiką, kiek yra inicijuotų tokių paskirčių pastatų, prognozuojame per metus gal 40-80 pastatų. Vidutiniškai po pastatą savivaldybei tai nėra labai daug. Labiausiai norime parodyti pavyzdį valstybės rankomis ir išvystyti kompetencijas žengti su jomis į priekį. Kalbant apie kainas, tai turime duomenis, kad ne nuo pačios medžiagos daugiausia priklauso statybų kaina, o nuo architektūrinių, techninių sprendimų. Tą patį pastatą su tomis pačiomis medžiagomis galima ir brangiau, ir pigiau pastatyti. Sunku palyginti.
– Kyla nemažai inžinerinių klausimų. Ar nenutiks taip, kad tvarumas bus pastatytas prieš patvarumą?
– Šis klausimas yra nagrinėtas ekspertų. Net ir įtraukiant ar klijų, ar kažkokių apdorojamų medžiagų, tiek gamybos, tiek panaudojimo efektyvumas viršija. Jei kalbame apie CO2 užrakinimą, vis tiek šito pobūdžio statyba yra efektyvesnė. Svarbu akcentuoti, kad mes turime suprasti statinį per visą jo gyvavimo ciklą ir matuoti kaštus per visą gyvavimo ciklą. Sudėjus visus gyvavimo kaštus mes esame tikrai didesniame pliuse.
– Ar yra įvertinta atmosferos poveikis medžiui? Kas nors pastatyta iš medžio Ispanijoje stovi ilgiau, nei pas mus. Mūsų klimato zona visiškai kita.
– Duomenys buvo renkami, buvo daug kontaktų su ekspertais. Tos medžiagos ir dabar yra plačiai naudojamos įvairiose statybose. Bet šiuo nutarimu buvo padarytas tam tikras privalomumas viešuose pirkimuose naudoti daugiau šių medžiagų. Pirmi etapai duos papildomų duomenų vertinti ir tolesnius žingsnius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo 6 proc.
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina šių metų balandį siekė 40,2 cento už kilogramą ir buvo 6 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Visgi lyginant su kovu, supirkimo kaina mažėjo 5 procentais. ...
-
A. Bilotaitė: pasieniečiai bus aprūpinti sunkiąja ginkluote
Vidaus reikalų ministrė sako, kad pasieniečiai bus aprūpinti sunkiąja ginkluote, tačiau plačiau planų nekomentuoja. ...
-
Finansų ministerija: neplanuojama pratęsti nulinio PVM tarifo šildymui
Socialdemokratams siūlant dar vienam šildymo sezonui pratęsti gegužę baigusį galioti nulinį Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą centralizuotam šildymui, Finansų ministerija teigia, kad juo pratęsti neplanuojama – jos nuomon...
-
I. Šimonytė: siūlymą gynybos finansavimo didinimui Vyriausybė suformuos šią savaitę1
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad šią savaitę bus suformuluotas Vyriausybės siūlymas, kaip papildomai būtų finansuojami gynybos poreikiai. ...
-
Premjerė: išėjimo iš pensijų kaupimo aplinkybės neturi kelti rizikos antrai pakopai2
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) siūlant leisti pasitraukti iš pensijų kaupimo anksčiau nei sukanka pensijos amžius tik negalios ar kritinės ligos atveju, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad svarbios aplinkybės, kurios le...
-
Turi gerų žinių: kai kam pensijos sieks daugiau nei 755 eurus7
Vidutinė senatvės pensija turėtų augti sparčiau nei planuota – jau 2026 metais ji galėtų pasiekti 50 proc. darbo užmokesčio, teigia socialinės apsaugos apsaugos ministrė Monika Navickienė. ...
-
M. Lingė: objektyvių priežasčių tęsti nulinį PVM šildymui nėra3
Socialdemokratams siūlant dar vienam šildymo sezonui pratęsti gegužę baigusį galioti nulinį Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą centralizuotam šildymui, valdančiųjų konservatorių atstovas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto p...
-
Norintiems mokytis valstybė skiria 500 eurų: reikia atitikti tam tikrus kriterijus
Nuo metų pradžios dirbantys suaugusieji gali gilinti žinias, mokytis ko nors naujo už valstybės pinigus. Jiems skiriamas iki 500 eurų finansavimas. Vis dėlto, naujausia apklausa atskleidžia, kad per artimiausius metus tobulinti asmeninius ar profesiniu...
-
„Litgrid“: didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę pigo 14 proc.1
Saulės elektrinėms pagerinus valandinį gamybos rekordą, padidėjus jungties „NordBalt“ pralaidumui bei po remonto pradėjus veikti „Olkiluoto 3“ branduoliniam reaktoriui Suomijoje, vidutinė didmeninė elektros kaina „Nord Poo...
-
Apklausa: lietuvių investicinis aktyvumas mažesnis nei kitose Baltijos šalyse
Lietuvos gyventojai rečiau nei kitų Baltijos šalių žmonės renkasi kaupti pensijai ar investuoti į vertybinius popierius, rodo „Citadele“ banko apklausa. ...