- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Investicijų turi kas antras Lietuvos gyventojas. Populiariausias ir tebepopuliarėja – investicinis gyvybės draudimas. O nekilnojamasis turtas kaip investicija tarp lietuvių – vis mažiau patraukli. Kas mėnesį gyventojai investavimui vidutiniškai skiria nuo 21 iki 100 eurų. Įpročiui reguliariai taupyti reikia ir atitinkamų santaupų. Tačiau ekonomistai sako, kad vidurinioji klasė nuskurdo ir neįperka ne pirmo būtinumo prekių bei paslaugų, pasakojama LNK reportaže.
Kai dirbi sunkiai ir daug, per kavos pertraukėlę galima pagalvoti, kur ir kaip uždirbtus pinigus taupyti.
„Labai nedaug investuoju, savais interesais investuoju į kriptovaliutą. Naudoju visiems žinomas platformas. Porą dalelyčių nusipirkęs ir tiesiog žaidžiu“, – sakė vilnietis Eimantas.
„Aš esu turbūt daugiau ilgalaikė investuotoja. Investuoju klasikiniais būdais, t. y. – antros, trečios pakopos pensijų fondai. Taip pat – į pagrindines didžiąsias kompanijas ir jų akcijas. Dar yra keletas obligacijų ir investicinių fondų“, – atviravo vilnietė Akvilė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Investicijų turi kas antras Lietuvos gyventojas. Šis skaičius per pastaruosius keltą metų nepakito, tačiau pokyčių yra tarp pačių investicijų. Dažniausiai lietuviai nukreipia pinigus nebe į nekilnojamąjį turtą (NT), o į gyvybės draudimą. Tokių yra penktadalis. Kaip rodo atlikta SEB banko apklausa, trečia pagal populiarumą investicija – pensijų fondai.
Pusė Lietuvos viduriniosios klasės nelabai gali nusipirkti ne pirmo būtinumo prekių ir paslaugų. Tos pajamos nėra pakankamos, kad išlaisvintų.
„NT nusileido į antrą vietą keliais procentiniais punktais. Greičiausiai dėl to, kad kyla „Euribor“ palūkanų normos ir galbūt keičiasi lūkesčiai, nes daugelis gyventojų tikisi, kad NT kainos kris“, – komentavo SEB banko valdybos narė Eglė Dovbyšienė.
Kur žmonės pasirenka investuoti, priklauso ir nuo jų gyvenimo būdo. Vertybinius popierius, pensiją, gyvybės draudimą dažniausiai renkasi specialistai ir biurų darbuotojai. Į NT investuoja patys sau darbdaviai. Kas mėnesį gyventojai investavimui vidutiniškai skiria nuo 21 iki 100 eurų. Įpročiui reguliariai taupyti reikia ir atitinkamų santaupų. Tačiau „Swedbank“ duomenys rodo, kad tik keturi iš dešimties gyventojų banko sąskaitose turi daugiau nei 2 tūkst. eurų.
„Didžiausios baimės yra pradėti investuoti, nes galvoja, kad neužteks lėšų, nes neturi sukaupę pakankamai pinigų“, – teigė E. Dovbyšienė.
Taupyti jau sunkiau ir viduriniajai klasei, kuria Lietuvoje jaučiasi rekordiškai daug – net šeši iš dešimties žmonių. Ekonomistai sako, kad vidurinioji klasė nuskurdo.
„Pagrindinė priežastis, dėl ko vidurinioji klasė gali įpirkti mažiau prekių ir paslaugų, – infliacija. Per paskutinius metus vidutinės prekių ir paslaugų kainos padidėjo beveik 20 proc. Tuo pačiu vidutinis darbo užmokestis didėjo apie 13 proc.“, – konstatavo „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Viduriniajai klasei galima priskirti gyventojus, gaunančius nuo 1100 kone iki 3000 eurų prieš mokesčius. Tačiau vis mažiau šių pajamų atitinka ne pirmo būtinumo prekėms. Tame tarpe – ir ne investicijoms.
„Pusė Lietuvos viduriniosios klasės nelabai gali nusipirkti ne pirmo būtinumo prekių ir paslaugų. Tos pajamos nėra pakankamos, kad išlaisvintų“, – teigė N. Mačiulis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda ragina politikus „neužsižaisti“ su sprendimais dėl pensijų kaupimo nutraukimo
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti antros pakopos pensijų kaupimo sutartis anksčiau laiko, prezidentas Gitanas Nausėda ragina politikus „neužsižaisti“ su spren...
-
G. Nausėda: didesnis pelno mokestis gynybai būtų adekvatus esamai ekonominei situacijai4
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad esant dabartinei ekonominei situacijai bei matant „įspūdingus“ įmonių, ypač bankų, rezultatus didesnis pelno apmokestinimas gynybos reikmėms būtų adekvatus sprendimas. ...
-
Dėl per lėtai didinamų mokytojų atlyginimų šiemet jų užmokestis gali nepasiekti 130 proc. VDU1
Atlikusi auditą, kaip institucijos panaudojo švietimui skirtus asignavimus, Valstybės kontrolė nustatė, kad dėl per lėtai didinamų mokytojų atlyginimų gali nepavykti įvykdyti valstybės įsipareigojimo pedagogų atlyginimus šiemet pakel...
-
Darbdaviams – nauja iniciatyva: kandidato į darbo vietą nebus galima klausti apie atlyginimą2
Europos Sąjunga parengė skaidrumo direktyvą, kuri palies darbdavius, o ypač darbuotojus. Viena didžiausių įdomybių šioje direktyvoje yra ta, kad darbdavys, norintis įdarbinti naują darbuotoją, nebegalės klausti buvusio atlyginimo. ...
-
Prezidentas vetavo įstatymą dėl patikimumo deklaracijų dalyvaujantiesiems NATO pirkimuose8
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį vetavo įstatymą, kuriame patikslinti patikimumo deklaracijų išdavimo kriterijai, norintiesiems dalyvauti NATO pirkimuose. ...
-
V. Sinkevičius: Baltijos jūros tarša milžiniška – 93 proc. teritorijos kenčia nuo eutrofikacijos11
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad šiuo metu Baltijos jūra yra itin užteršta ir dėl šios priežasties Lietuva, kartu su kitomis draugiškomis regiono šalimis, turi įgyvendinti „nepatogius, bet ambicingus...
-
Eurostatas: infliacija Lietuvoje balandį – mažiausia visoje ES1
0,4 proc. suderinta metinė infliacija Lietuvoje balandį buvo mažiausia Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. ...
-
Įspėja dėl padidėjusios provokacijų tikimybės: teikia rekomendacijas dėl gaisrų rizikų3
Pastaruoju metu kaimyninėse valstybėse fiksuojant gaisrus prekybos centruose, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, jog Lietuvoje tokių provokacijų lygis yra pakankamai aukštas. Anot jo, dėl to kelias pastar...
-
VMVT: griežtinami reikalavimai augintinių įvežimui į ES iš Rusijos ir Baltarusijos
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba praneša, kad griežtinamas augintinių įvežimas į Europos Sąjungos šalis iš Rusijos ir Baltarusijos. Nuo rugsėjo 16 dienos įvežamam gyvūnui turės būti atliktas pasiutligės antikūnų s...
-
Agentūra: iki 2030-ųjų elektros iš saulės ir vėjo gamyba Lietuvoje išaugs keturis kartus4
2030 metais Lietuvoje bus išplėtota apie 10 gigavatų (GW) galios saulės ir vėjo energijos gamybos pajėgumų – 4,5 GW galios sausumos ir 1,4 GW jūros vėjo bei 4,1 GW saulės elektrinių, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kart...