- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Praėję metai buvo istoriškai pelningi – uždirbta beveik 0,5 mlrd. eurų. Tai yra per 40 proc. daugiau nei užpernai. Didelius pelnus matydama valdžia dėlioja planus, kaip juos apmokestinti, praneša LNK.
Tvirti kaip uola – taip Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus apibūdina praėjusių metų bankų rezultatus. Uždirbtas kone 0,5 mlrd. eurų pelnas, nepaisant karo ir ekonomikos sulėtėjimo.
„Rekordinis pelnas – 42 proc. augimas, arba 140 mln. eurų padidėjimas, palyginti su 2021 m.“, – lygino G. Šimkus.
Geriau gyventi bankams leido Europos Centrinio Banko (ECB) keliamos palūkanų normos, išduota ir daugiau paskolų. Vien gyventojų paskolos per metus išaugo daugiau nei 1,5 mrld. eurų.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Taip pat auga paslaugų ir komisinių pajamos – tiek dėl išaugusių mokėjimo apimties paslaugų, kitų paslaugų apimties. Turbūt įtakos turėjo ir įkainių padidėjimas“, – svarstė G. Šimkus.
Anot G. Šimkaus, bankų sistema saugi. Net ir sumažėjus pusei laikomų indėlių, juos atsverti galėtų kitas turtas. Tad bankų aukso amžiuje nėra pagrindo atsisakyti naujo mokesčio.
„Supratome, kad gali būti ir objekyviai pelningi metai, t. y. įvedamas 50 proc. viršaus. Tai skaičuojama per keletos metų vidurkį. Suprantame, kad būtų taikoma tik tai daliai“, – sakė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.
Mokestis bankams Vyriausybei gali būti pristatytas jau ryt, tačiau Bankų asociacija valdžiai daro vis didesnį spaudimą – jau kreipėsi į Europos Komisiją dėl mokesčio išaiškinimo. Dabar mokesčiui nepritarti ragina ir ministrus.
„Šiandien jis vadinamas laikinu, bet nepasitikime, kad toks mokestis netaps nuolatiniu ar nebus pratęstas. Žinome, kad kitais metais rinkimai ir niekas nenori prisiimti atsakomybės tai garantuoti“, – pabrėžė Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.
„Asociacija suinteresuota ginti klientų interesus. Jų veiksmai suprantami, žiūrint iš privačių subjektų pusės“, – akcentavo M. Lingė.
Bankus ginanti asociacija tikina, kad netikėto pelno apmokestinimas jau pasėjo nepasitikėjimą tarp investuotojų. Esą juntama, kad Lietuvoje veikiantys bankai puolami politiškai.
„Bankai pelno mokestį sumokės, bet paraleliai pakels paslaugų įkainius, kad galėtų kompensuoti praradimus dėl papildomo mokesčio savo finansams. Ar mokestis labai pakenks investiciniam klimatui Lietuvoje – manau, ne“, – svarstė ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Bankai nesupranta, kodėl piešiamas netikėtai gautų viršpelnių vaizdas. Esą bankai uždirbo dėl kokybiškų verlo sprendimų.
„Kai ateis krizė, nes ekonominis ciklas niekur nedingo, kas turės mokėti už nuostolius? Ar vėl bus lūkestis, kad kredito įstaigos kompensuos nuostolius, o kai bus pelningi metai, iš jų bus atimama?“ – retoriškai klausė E. Čipkutė.
Kai ateis krizė, nes ekonominis ciklas niekur nedingo, kas turės mokėti už nuostolius?
Lietuvos bankas aiškina, kad pandemijos nuostolius Lietuvos bankai atsvėrė ne todėl, kad gerai dirbo, o todėl, kad valdžia rėmė gyventojus ir verslą, tad bankuose augo ir indėliai.
„Mes džiaugiamės ir gerai, kad banko neveiksnių paskolų yra mažai, paskolų portfelių kokybė gera, bet kartu tai yra ir ankstesnių sprendimų rezultatas“, – pabrėžė G. Šimkus.
Per dvejus metus iš solidarumo mokesčio tikimasi surinkti 0,5 mlrd. eurų. Jį mokėti turėtų visi bankai. Šiemet sudarytų paskolų sutarčių mokestis nepalies.
„Šie metai netinkami tokiems mokesčiams įvesti. Bus ekonomikos recesija, mažėjantys bankų pelnai“, – teigė A. Izgorodinas.
Apmokestinti netikėtą bankų pelną kol kas ryžosi tik viena euro zonos šalis
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Trečdalis šalies gyventojų nėra apdraudę savo būsto1
„Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas rodo, kad 31 proc. būstą valdančių asmenų neturi draudimo. ...
-
V. Čmilytė-Nielsen: siūlymus dėl gynybos finansavimo liberalai planuoja pateikti kitą savaitę2
Valdančiąją koaliciją sudarančio Liberalų sąjūdžio tarybai šeštadienį diskutuojant apie gynybos išlaidų finansavimo šaltinius, partijos vadovė Viktorija Čmilytė–Nielsen sako, kad konkrečių liberalų siūlymų d...
-
G. Nausėda ragina politikus „neužsižaisti“ su sprendimais dėl pensijų kaupimo nutraukimo2
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti antros pakopos pensijų kaupimo sutartis anksčiau laiko, prezidentas Gitanas Nausėda ragina politikus „neužsižaisti“ su spren...
-
G. Nausėda: didesnis pelno mokestis gynybai būtų adekvatus esamai ekonominei situacijai5
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad esant dabartinei ekonominei situacijai bei matant „įspūdingus“ įmonių, ypač bankų, rezultatus didesnis pelno apmokestinimas gynybos reikmėms būtų adekvatus sprendimas. ...
-
Dėl per lėtai didinamų mokytojų atlyginimų šiemet jų užmokestis gali nepasiekti 130 proc. VDU1
Atlikusi auditą, kaip institucijos panaudojo švietimui skirtus asignavimus, Valstybės kontrolė nustatė, kad dėl per lėtai didinamų mokytojų atlyginimų gali nepavykti įvykdyti valstybės įsipareigojimo pedagogų atlyginimus šiemet pakel...
-
Darbdaviams – nauja iniciatyva: kandidato į darbo vietą nebus galima klausti apie atlyginimą2
Europos Sąjunga parengė skaidrumo direktyvą, kuri palies darbdavius, o ypač darbuotojus. Viena didžiausių įdomybių šioje direktyvoje yra ta, kad darbdavys, norintis įdarbinti naują darbuotoją, nebegalės klausti buvusio atlyginimo. ...
-
Prezidentas vetavo įstatymą dėl patikimumo deklaracijų dalyvaujantiesiems NATO pirkimuose8
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį vetavo įstatymą, kuriame patikslinti patikimumo deklaracijų išdavimo kriterijai, norintiesiems dalyvauti NATO pirkimuose. ...
-
V. Sinkevičius: Baltijos jūros tarša milžiniška – 93 proc. teritorijos kenčia nuo eutrofikacijos11
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad šiuo metu Baltijos jūra yra itin užteršta ir dėl šios priežasties Lietuva, kartu su kitomis draugiškomis regiono šalimis, turi įgyvendinti „nepatogius, bet ambicingus...
-
Eurostatas: infliacija Lietuvoje balandį – mažiausia visoje ES1
0,4 proc. suderinta metinė infliacija Lietuvoje balandį buvo mažiausia Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. ...
-
Įspėja dėl padidėjusios provokacijų tikimybės: teikia rekomendacijas dėl gaisrų rizikų3
Pastaruoju metu kaimyninėse valstybėse fiksuojant gaisrus prekybos centruose, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, jog Lietuvoje tokių provokacijų lygis yra pakankamai aukštas. Anot jo, dėl to kelias pastar...