- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Palyginti su 2022-aisiais, praėjusiais metais bankrotų skaičius Lietuvoje sumažėjo, tačiau tendencijos nesikeičia ir daugiausia bankrotų patiriantys sektoriai vis dar lieka tie patys. Šiais metais, prognozuojama, bankrotų skaičius nemažės, o dėl naujų tvarumo reikalavimų ir neramumų pasaulyje didžiausia rizika kils stipriai su eksporto rinkomis susijusioms prekybos įmonėms, teigia advokatų kontoros „TGS Baltic“ asocijuotoji partnerė Žydrūnė Stuglytė.
Vertinant turimus 11 mėnesių Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos (AVNT) duomenis, iki 2023 m. lapkričio 27 d. buvo pradėti 923 bankroto procesai, o dar nepatvirtintais duomenimis, iki gruodžio 25 d. – 1018. Lyginant 2022 ir 2023 m. I pusmetį, 2023 m. bankrotų skaičius sumažėjo 19,5 proc. Dažniausiai nemokumo procesai buvo inicijuoti įmonės vadovų arba Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI).
„2023 m. I pusmetį tyčinių bankroto procesų dalis bendrame bankrutuojančių įmonių skaičiuje sudarė 4,9 proc. – tiek pat, kiek 2022 m. O remdamiesi teisine informacija matome, kad daugiausia bankrutavo uždarųjų akcinių bendrovių – 729 bendrovės“, – pranešime komentavo advokatė.
Stipriai sumažėjo pradėtų nemokumo procesų apgyvendinimo ir paslaugų veiklos sektoriuje.
AVNT skelbia, kad 2023 m. I pusmetį daugiausia bankroto procesų buvo pradėta didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriuje – 23 proc., statybų – 20,8 proc., apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklos – 9,8 proc., apdirbamosios gamybos – 9,4 proc.
„Nors labiausiai paveikti sektoriai nesikeičia jau eilę metų, vis dėlto kai kuriuose stebime ženklų bankrotų sumažėjimą, palyginti su 2022 m. Stipriai sumažėjo pradėtų nemokumo procesų apgyvendinimo ir paslaugų veiklos sektoriuje, o tai akivaizdžiai lėmė pandemijos metu įvestų ribojimų pabaiga“, – teigė Ž. Stuglytė.
Lyginant 2022 ir 2023 m. III ketv., 2022 m. apgyvendinimo bei paslaugų sektoriuje bankrutavo 27 įmonės, 2023 m. – 13, tačiau didėjo apdirbamosios gamybos paslaugas teikiančių įmonių bankrotų skaičius – 2023 m. bankrutavo 28, o 2022 m. 21 įmonė. Eilę metų daugiausia nemokumo procesų patiriantis didmeninės ir mažmeninės prekybos sektorius praėjusiais metais taip pat patyrė beveik 4 proc. daugiau bankrotų nei 2022-aisiais.
Kaip teigė Ž. Stuglytė, bankrotą nulemiančios priežastys gali būti įvairios, tačiau, remiantis AVNT iki 2018 m. rugsėjo 30 d. atlikta analize, daugiausia, apie 30 proc., visų įmonių bankrutuoja dėl sukauptų per didelių įsiskolinimų ir per didelės rizikos prisiėmimo, o 22,3 proc. – dėl apyvartinių lėšų trūkumo ir dėl kreditavimo problemų, 10 proc. – dėl rinkos ar partnerių praradimo, apie 7 proc. – dėl netinkamo ir neatsakingo įmonės valdymo. Visos kitos priežastys pasiskirsto labai įvairiai ir sudaro po nedidelę 0,1–2,5 proc. dalį. Paminėtina, kad AVNT analizės metu 13 proc. nagrinėtų įmonių bankroto priežasties nustatyti nepavyko.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Darbdaviams – nauja iniciatyva: kandidato į darbo vietą nebus galima klausti apie atlyginimą
Europos Sąjunga parengė skaidrumo direktyvą, kuri palies darbdavius, o ypač darbuotojus. Viena didžiausių įdomybių šioje direktyvoje yra ta, kad darbdavys, norintis įdarbinti naują darbuotoją, nebegalės klausti buvusio atlyginimo. ...
-
Prezidentas vetavo įstatymą dėl patikimumo deklaracijų dalyvaujantiesiems NATO pirkimuose5
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį vetavo įstatymą, kuriame patikslinti patikimumo deklaracijų išdavimo kriterijai, norintiesiems dalyvauti NATO pirkimuose. ...
-
V. Sinkevičius: Baltijos jūros tarša milžiniška – 93 proc. teritorijos kenčia nuo eutrofikacijos5
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad šiuo metu Baltijos jūra yra itin užteršta ir dėl šios priežasties Lietuva, kartu su kitomis draugiškomis regiono šalimis, turi įgyvendinti „nepatogius, bet ambicingus...
-
Eurostatas: infliacija Lietuvoje balandį – mažiausia visoje ES1
0,4 proc. suderinta metinė infliacija Lietuvoje balandį buvo mažiausia Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. ...
-
Įspėja dėl padidėjusios provokacijų tikimybės: teikia rekomendacijas dėl gaisrų rizikų3
Pastaruoju metu kaimyninėse valstybėse fiksuojant gaisrus prekybos centruose, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, jog Lietuvoje tokių provokacijų lygis yra pakankamai aukštas. Anot jo, dėl to kelias pastar...
-
VMVT: griežtinami reikalavimai augintinių įvežimui į ES iš Rusijos ir Baltarusijos
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba praneša, kad griežtinamas augintinių įvežimas į Europos Sąjungos šalis iš Rusijos ir Baltarusijos. Nuo rugsėjo 16 dienos įvežamam gyvūnui turės būti atliktas pasiutligės antikūnų s...
-
Agentūra: iki 2030-ųjų elektros iš saulės ir vėjo gamyba Lietuvoje išaugs keturis kartus4
2030 metais Lietuvoje bus išplėtota apie 10 gigavatų (GW) galios saulės ir vėjo energijos gamybos pajėgumų – 4,5 GW galios sausumos ir 1,4 GW jūros vėjo bei 4,1 GW saulės elektrinių, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kart...
-
A. Armonaitė – prieš nuolatinį solidarumo mokestį, sutiktų pratęsti tik metams5
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako „labai kritiškai“ vertinanti siūlymą laikinąjį bankų solidarumo mokestį pratęsti neribotam laikui, tačiau svarstytų jo pratęsimą vieneriems metams. ...
-
LEA: kitą žiemą šildymo kainos turėtų būti panašios – priklausys nuo biokuro kainų
Kitą šildymo sezoną centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje turėtų būti panaši, kaip ir praėjusį, jei nesikeis biokuro kainos – iš jo šalyje pagaminama didžioji dalis šilumos energijos, prognozuoja L...
-
LEA: 2030 metais elektra Lietuvoje vidutiniškai turėtų kainuoti iki 6 centų už kilovatvalandę1
Lietuvai iki 2030 metų pasigaminant visą reikalingą elektros energijos kiekį iš šalies viduje esančių atsinaujinančios energijos šaltinių, elektra gyventojams neįskaitant skirstymo ir perdavimo tarifų kainuotų vidutiniška...