- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lemtingas šeštadienis praėjo – lemtingas, nes daugelis, neturintys galimybių paso, skubėjo į prekybos centrus. Ir nors prekybininkai džiaugiasi tuo, kas vyko, nemažą kąsnį pirkėjų atėmė naujas faktorius, praneša LNK.
Prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė įvertino praėjusį savaitgalį prekybos centruose.
„Realybė buvo gera. Gera dėl to, kad nebereikia tikrinti, ir atkrenta dalis kaštų. Bet ji buvo tokia nuosaikiai gera. Srautai tikrai buvo didesni negu prieš tai buvę, bet jie nebuvo šventiniai, kaip būna kalėdiniai ar kaip buvo vasarą po karantino, staigus srauto sugrįžimas. Aišku, dar sunku sakyti. Savaitės vaizdą matysime po savaitės, jis bus labai iškalbingas. O dabar savaitgalis buvo geras. Prekybininkai tikėjosi daugiau, bet jis buvo geresnis negu su galimybių pasu. Vienareikšmiškai galime pasakyti, kad dėl galimybių paso tikrai srautai buvo kritę“, – sakė R. Vainienė.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
R. Vainienė išvardijo priežastis, kodėl pirkėjų srautai nebuvo tokie dideli, kaip tikėtasi.
Vienareikšmiškai galime pasakyti, kad dėl galimybių paso tikrai srautai buvo kritę.
„Nemažai žmonių yra izoliacijoje ir serga, nemažai žmonių taupo, nes yra sumokėję labai dideles sąskaitas už komunalines paslaugas, gal dalis išvažiavo į Lenkiją. Tokia visa puokštė priežasčių, bet tikrai buvo srauto atsistatymas į teigiamą pusę. Dar prekybininkai, kurie turi didesnių ir mažesnių parduotuvių, pastebėjo, kad pirkėjai pagaliau sugrįžo ten, kur ir turėtų būti, – į didesnes parduotuves, nes ten yra saugiau, ten daugiau erdvės, ten vienu metu gali apsipirkti daugiau pirkėjų, ten didesnis asortimentas, ten didesnės erdvės, ten šiaip pandemijos metu yra saugiau. Džiugu, kad jie sugrįžo į didžiąsias parduotuves, nes tas ribojimas buvo, mano galva, ydingas“, – kalbėjo R. Vainienė.
Ji pabrėžė, kad nemaža dalis pirkėjų nuvyko į Lenkiją.
„Maisto prekybininkai turbūt reaguoja jautriausiai. Jie sako, kad pasienio parduotuvėse jautėsi kritimas – skirtingo lygio, ne toks kaip dėl galimybių paso, tikrai nebuvo 30 proc. Bet buvo dviejų skaitmenų skaičius kritimo“, – tvirtino Prekybos įmonių asociacijos direktorė.
Tačiau ji teigė, kad sunku spėti, ar tokia tendencija laikysis ilgam.
„Šį kartą prekybininkai susilaiko nuo prognozių, nes yra pakitusi aplinka – vis tik yra pandeminė aplinka ir veikia keli faktoriai: pandemija kaip ribojantis faktorius, išaugusios komunalinės sąskaitos, nulinis tarifas, plius ten pigesni degalai. Kiek žmonių dabar jau pabandė ir dalysis patirtimi, kiek plačiai nubanguos ši tendencija, nedrįsta prognozuoti. Matyt, Lenkijos apibendrinimus darys po mėnesio“, – svarstė R. Vainienė.
Galimybių pasas sukūrė klaidingą saugumo įspūdį. Serga ir vakcinuoti, mes su galimybių pasu nesame nė kiek saugūs.
Esą nors kai kurie žmonės nepalaikė galimybių paso sustabdymo, bet incidentų prekybos centruose nebūta.
„Nebuvo tokių incidentų, kad sakytų: „kodėl netikrinate galimybių paso?“ Nors socialiniuose tinkluose tikrai buvo tokių žmonių, kurie sakė, kad jautėsi saugiau su galimybių pasu, kas rodo, kad Saulius Čaplinskas buvo teisus, kad galimybių pasas sukūrė klaidingą saugumo įspūdį. Serga ir vakcinuoti, mes su galimybių pasu nesame nė kiek saugūs. Tai tik patvirtino jo hipotezę, kad galimybių pasas pasiuntė klaidingus signalus“, – šnekėjo ji.
Vis dėlto kai kurie ribojimai prekybos centruose išlieka – ribojamas žmonių skaičius. Tačiau R. Vainienė nemanė, kad ribojimai galėtų dar labiau sugriežtėti.
„Prekybos sektorius – bene vienintelis be renginių, kur yra taikomi kažkokie papildomi reikalavimai. Pavyzdžiui, viešajame maitinime praktiškai, jeigu sėdima prie staliuko, net kaukės nebedėvima. Neskaičiuojami ir atstumai tarp staliukų. Prekybininkams ir renginiams likę paskutiniai reikalavimai, kurie kaip tik turėtų būti nuimti, kai banga nuslops“, – tikino pašnekovė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Agentūra: iki 2030-ųjų elektros iš saulės ir vėjo gamyba Lietuvoje išaugs keturis kartus
2030 metais Lietuvoje bus išplėtota apie 10 gigavatų (GW) galios saulės ir vėjo energijos gamybos pajėgumų – 4,5 GW galios sausumos ir 1,4 GW jūros vėjo bei 4,1 GW saulės elektrinių, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kart...
-
A. Armonaitė – prieš nuolatinį solidarumo mokestį, sutiktų pratęsti tik metams4
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako „labai kritiškai“ vertinanti siūlymą laikinąjį bankų solidarumo mokestį pratęsti neribotam laikui, tačiau svarstytų jo pratęsimą vieneriems metams. ...
-
LEA: kitą žiemą šildymo kainos turėtų būti panašios – priklausys nuo biokuro kainų
Kitą šildymo sezoną centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje turėtų būti panaši, kaip ir praėjusį, jei nesikeis biokuro kainos – iš jo šalyje pagaminama didžioji dalis šilumos energijos, prognozuoja L...
-
LEA: 2030 metais elektra Lietuvoje vidutiniškai turėtų kainuoti iki 6 centų už kilovatvalandę1
Lietuvai iki 2030 metų pasigaminant visą reikalingą elektros energijos kiekį iš šalies viduje esančių atsinaujinančios energijos šaltinių, elektra gyventojams neįskaitant skirstymo ir perdavimo tarifų kainuotų vidutiniška...
-
Tyrimas: Lietuva pagal investicinį patrauklumą pernai smuko į 24-tą vietą2
Lietuva pagal tiesioginių užsienio investicijų (TUI) patrauklumą pernai buvo 24–toje vietoje Europoje – keturiomis pozicijomis žemiau nei 2022-aisiais, rodo naujausias bendrovės EY tyrimas „Europe Attractiveness Survey“. ...
-
EIMIN: skiriama 2,4 mln. eurų verslo paslaugų centrams modernizuoti
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbia 2,4 mln. eurų kvietimas teikti projektų įgyvendinimo planus verslo paslaugų centrams, norintiems automatizuoti savo veiklos procesus. ...
-
Lietuvai mažinant iškastinio kuro naudojimą, LEA pristatys numatomus pokyčius elektros rinkoje
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) penktadienį pristatys prognozes, kaip atsisakant iškastinio kuro iki 2030 metų turėtų keistis energijos išteklių kainos rinkoje. Šie duomenys, LEA teigimu, bus įtraukti į naująją Nacionalinę e...
-
Lietuva ir Kazachstanas pasirašys memorandumą dėl transporto koridoriaus4
Susisiekimo ministras Marius Skuodis ir Kazachstano transporto ministras Maratas Karabajevas penktadienį pasirašys memorandumą dėl tarptautinio transporto koridoriaus tarp Europos ir Vidurinės Azijos plėtros. ...
-
Prakalbo apie pensijų kaupimą: pasitraukimas iš antrosios pakopos – tik kritiniais atvejais32
Lietuvos banko duomenimis, Lietuvoje antrosios ir trečiosios pakopos pensijų fonduose kaupia kone 1,5 mln. gyventojų. Kai kurie jų iš kaupimo norėtų pasitraukti. Tačiau politikai, lyg ir sutarę tokią galimybę suteikti, pasiklydo interpretacij...
-
Ministerija: kelių fondo steigimui trūksta sprendimo dėl 300 mln. eurų įstatinio kapitalo2
Susisiekimo ministerijos vadovai sako, kad jau parengti šalies automobilių kelių finansavimui skirto fondo steigimo dokumentai, tačiau vis dar įstrigęs 300 mln. eurų jo įstatinio kapitalo suformavimas. ...