- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Aplinkos ministerija rengia tvarką, pagal kurią nekilnojamo turto pardavėjai nebegalėtų atskirai prekiauti parkavimo vieta po daugiabučiu. Asmuo, perkantis butą, teisę į vietą mašinai įgytų automatiškai. Statybų bendrovės sako, kad su nauja tvarka ir taip nepigūs butai pabrangtų mažiausiai 10 procentų. Ministerija atkerta, kad parkavimo vieta įsigijus butą turi būti privaloma. Naują tvarką patvirtinti žadama dar šiemet. Plačiau apie ją komentavo aplinkos viceministrė Daiva Veličkaitė-Matusevičė.
– Projektuojant daugiabučius namus yra privaloma numatyti tam tikrą skaičių automobilių stovėjimo vietų. Šitas pasiūlymas skirtas tam, kad ne tik projekte tai būtų numatyta, bet ir būtų užtikrinta, kad butai turėtų minimalų automobilių stovėjimo vietų skaičių. Šiuo metu, juos suformavus kaip atskirtus nekilnojamojo turto objektus, jie išeina į apyvartą ir nebėra užtikrinamas butams minimalus bei būtinas automobilių stovėjimo vietų skaičius.
Siekiama tai, kas projekte, paversti realybe ir užtikrinti, kad taip ir bus naudojamas pastatas, o butai visada turės vietą automobilių stovėjimui. Jeigu to nėra, vis tiek, žmonės automobilius turi, jie juos tada stato gatvėse, viešose erdvėse, jeigu nėra vietų, pievelėse ar dar kažkur. Tam ir yra projektuojamas privalomas vietų skaičius. Susiejus tai su namo gyventojų nuosavybe ir nesudarius sąlygų tapti atskirtu verslo objektu, užtikrinsime, kad butai turėtų parkavimo vietas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Nekilnojamojo turto plėtotojai sako, kad tokiu atveju butai pabrangtų mažiausiai 10 proc. Tokia tvarka sumažintų labai taupančių ar daug pinigų neturinčių piliečių galimybę įsigyti naują butą.
– Reali buto kaina yra tokia, už kiek gyventojai perka. Kuomet perka butą be automobilio stovėjimo vietos, greičiausiai jau yra įskaičiuotos sąnaudos į to buto vertę. Tai yra papildomas argumentas, derybinis objektas pirkimui. Bet gyventojai perka už tiek, už kiek jie perka. Šiuo atveju, turime suprasti, kad kokybinė kartelė, kurią patys nustatome susitarę, koks yra minimalus vietų poreikis, turi būti ir toliau išlaikyta.
– Ar taip nebus užprogramuoti nesutarimai, ginčai? Juk matome, kas dedasi senųjų daugiabučių aikštelėse.
– Bendro naudojimo patalpas, kurias valdo visi savininkai, jas taip pat galima valdyti nustatant naudojimosi tvarką, susitariant, kurią vietą kiekvienas naudos ir parduodant galima nustatyti, kurias vietas susitarėme naudoti. Bet pagrindinis dalykas, kad patalpos būtų bendrai prižiūrimos gyventojų ar per administratorių, būtų užtikrinta ir jų kokybė.
Reikia atkreipti dėmesį, kad neretu atveju požeminės parkavimo vietos pritaikomos ir kaip priedangos ekstremalios situacijos atveju. Vadinasi, turi būti bendrai prižiūrima patalpa.
Dar vienas aspektas, reikalaujama dalį automobilių stovėjimo vietų pritaikyti asmenims su negalia. Jeigu tos vietos vėliau tampa civilinės apyvartos objektu ir yra parduodamos, tai ir šis poreikis nėra užtikrinamas, o asmenys neranda, kur galima statyti automobilius. Yra daug bendrų poreikių ir jie turi būti administruojami bendrai.
– Vienas iš tikslų – išlaisvinti aplink daugiabutį esančią infrastruktūrą. Bet kai kurie gyventojai sako, kad ir už ją yra susimokėję. Miestas juk už gyventojų pinigus įrenginėja šaligatvius, vejas, gatves, įvažiavimus. Tai, kaip ir turime teisę ten palikti automobilį...
– Jeigu būtų toks sutarimas, kad namo poreikius tenkiname viešoje erdvėje, tada taip. Bet ten yra kitų iššūkių. Galų gale, gyventojų automobiliai – dar ne viskas. Yra dar ir svečių, komercinių patalpų transporto priemonės, visi mieste, kuriame pakankamai kompaktiškai gyvename, turime sutilpti. Šiuo metu sprendžiama taip, kad gyventojų automobiliai turi būti suprojektuoti ir išsaugota galimybė naudoti.
– Kokia projekto stadija? Kiek realu, kad nauja tvarka bus patvirtinta?
– Šis pasiūlymas yra sudėtinė dalis pasiūlymų, kuriais sprendžiame paskirties problemas. Kyla daug klausimų ir mūsų užduotis juos išspręsti, pavyzdžiui, dėl viešbučiais vadinamų daugiabučių, arba iš vienbučių virtimą į daugiabučius. Išsikėlėme užduotį išspręsti šiuos neaiškumus ir šis pasiūlymas yra viena iš sudėtinių dalių, kaip išspręsti, kad paskirtys būtų tinkamai suformuotos ir po to naudojamos.
Šiuo metu vertiname gautas pastabas, vertiname projektų paketą, tad dar yra procese.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvai leista naudoti dar 8,7 mln. eurų įšaldytų RRF lėšų – svarstoma kreiptis į ES teismą
Europos Komisija (EK) antradienį priėmė teigiamą dalinį įvertinimą ir leido Lietuvai naudoti dar 8,7 mln. eurų iš pernai įšaldytų 26 mln. eurų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) subsidijos lėšų, prane&scaro...
-
LB pažėrė kritikos komerciniams bankams: ketinimas didinti paslaugų įkainius – liūdinantis faktas2
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, jog, nepaisant aukšto praėjusių metų pelningumo, dalies Lietuvos komercinių bankų ketinimas didinti paslaugų įkainius yra „liūdinantis faktas“. ...
-
Užderėjo pirmosios braškės: kokia jų kaina?5
Jau netrukus masiškai bus pradėtos skinti šių metų braškės. Pirmasis derlius jau užderėjo. Ūkininkai sako, kad šiemet braškių derlius bus vidutinis, nes saulės buvo mažai, o orai – permainingi. Visgi kainos la...
-
Parlamentarų grupė įregistravo investicinės sąskaitos modelį siūlantį įstatymo projektą
Informacinėje teisės aktų sistemoje grupė parlamentarų iš skirtingų frakcijų įregistravo investicinės sąskaitos modelį siūlantį įstatymo projektą. Juo siekiama atsisakyti lengvatų ilgalaikėms gyvybės draudimo ir trečios pakopos pensij...
-
G. Šimkus: pratęsus solidarumo įnašą, už 2025 metus jo galėtų būti gauta 50–70 mln. eurų3
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad pratęsus kitąmet turintį baigti galioti laikinąjį bankų solidarumo įnašą, už 2025-uosius jo galėtų būti surinkta apie 50–70 mln. eurų. ...
-
Finansų ministerija svarsto kreiptis į ES Bendrąjį teismą dėl „įšaldytų“ RRF lėšų1
Finansų ministerija svarsto kreiptis į Europos Sąjungos (ES) Bendrąjį teismą dėl Europos Komisijos (EK) veiksmų sprendžiant dėl Lietuvai skirtų „įšaldytų“ Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų. ...
-
G. Landsbergis: Rusijos ir Kinijos ekonominis spaudimas gali būti naudojamas kaip hibridinė ataka10
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis įspėja, kad Rusija ir Kinija ekonominį spaudimą gali pasitelkti kaip hibridinės atakos įrankį. ...
-
„Litgrid“: didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę mažėjo 40 proc.3
Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje mažėjo 40 proc., o vietinė elektros gamyba užtikrino 86 proc. šalies suvartojimo, pirmadienį skelbia Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. ...
-
„Transparency international“: V. Uspaskichas gauna trečdalį visų EP narių papildomų pajamų5
Europarlamentaras Viktoras Uspaskichas gauna daugiau negu trečdalį visų Europos Parlamente (EP) dirbančių politikų papildomų pajamų, rodo pagal privačių interesų deklaracijas atlikta „Transparency International“ Europos Sąjungos (ES) sk...
-
VERT: antrąjį pusmetį – 14 proc. mažesnė elektros rinkos kaina1
Prognozuojama elektros rinkos kaina antrąjį šių metų pusmetį – 8,353 cento už kilovatvalandę (kWh) – 14,35 proc. mažesnė nei pirmąjį, pirmadienį pranešė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...