- Lina Bieliauskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vos paskelbus apie Europos Sąjungos (ES) sankcijas Baltarusijai, imta skaičiuoti, kokių nuostolių tai turės Lietuvos ekonomikai. Vien dėl "juodajame sąraše" atsidūrusios kalio trąšų eksportuotojos "Belaruskalij" milijoninius praradimus patirs krovos bei transporto sektoriai, politinės konfrontacijos raibuliai atsiris ir iki žemės ūkio. Tiesa, specialistai situacijos nedramatizuoja.
Gyvybiškai svarbus elementas
Kaip įvardijo Lietuvos žemės ūkio rūmų (LŽŪR) pirmininkas dr. Arūnas Svitojus, kalis yra tarp pagrindinių elementų, gyvybiškai svarbių augmenijai – jo trūkstant augalai mažiau žydi, prasčiau vystosi lapai, prasideda ligos.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, iš 2019 m. žemės ūkyje naudotų mineralinių trąšų kalio trąšos užėmė antrą poziciją po azotinių. Didžiausi jų kiekiai teko žieminiams ir vasariniams javams bei rapsams.
Vis dėlto A.Svitojus linkęs manyti, kad, net vertinant kalio trąšų poreikį ir sunaudojimo apimtis, daugiau nei tikėtina, jog iš šios rinkos iškritus vienam didžiausių žaidėjų mūsų šalies žemdirbiai įtampos nepajus, nes šio produkto importui yra įvairių nesunkiai prieinamų alternatyvų.
"Per Lietuvą keliaujančios "Belaruskalij" kalio trąšos yra aktualesnis klausimas tiems sektoriams, kurie uždirba iš pervežimų ir perkrovimų", – sakė pašnekovas.
Antai kiek anksčiau skelbta, kad įsigaliojus sankcijoms Baltarusijai "Lietuvos geležinkeliams" grėstų prarasti ketvirtadalį, o Klaipėdos jūrų uostui – iki 30 proc. krovinių.
Stiprių konkurentų netrūksta
A.Svitojaus teigimu, baltarusiškas kalio trąšas gali pakeisti ne tik įvežtinės iš ES valstybių.
"Europos ir pasaulio rinka plati, šias trąšas daug kas gamina, konkuruoja ir Rusija, ir kitos šalys, todėl jų stygiaus tikrai nepajusime", – linkęs manyti LŽŪR pirmininkas.
Jau praėjusiais metais mineralinių kalio trąšų daugiau importuota iš Rusijos nei Baltarusijos (atitinkamai 59 ir 26 proc.).
Tačiau tikėtina, kad pokyčiai rinkoje turės tam tikrų finansinių padarinių, tad, pasak pašnekovo, išaugusi kalio trąšų kaina dvejų trejų metų laikotarpiu turės įtakos ir ūkininkų auginamos produkcijos kainų kilimui.
Šias prognozes patvirtino ir bendrovės "Agrochema" Trąšų skyriaus vadovo Vyčio Varanavičiaus įžvalgos.
"Visada siekiame, kad mūsų produktų – tiek trąšų, tiek augalų apsaugos ar sėklų – krepšelis būtų suformuotas ir klientų poreikis būtų patenkintas bent vieną sezoną į priekį. Šiam rudens sezonui, kai ir vyksta pagrindinis tręšimas kalio trąšomis, buvome rimtai pasiruošę ir ūkininkus trąšomis aprūpinome be jokių trikdžių", – nūdienos situaciją įvardijo įmonės atstovas.
O intensyviai pavasarinį tręšimo sezoną planuojantis verslas dairosi kitų galimų nišų.
Naudojame vis dar per daug
"Nuo gruodžio sankcijos baltarusiškam kaliui bus dar smarkiau sugriežtintos, todėl mūsų skystų trąšų "Lyderis" ir smulkios fasuotės sodo, daržo trąšų gamybai reikalingą kalį importuosime iš Rusijos", – teigė pašnekovas.
V.Varanavičiaus žodžiais, kalio kaina šioje šalyje yra konkurencinga, tačiau sykiu ilgės ir pristatymo terminai. Akivaizdu, kad galutinio produkto kaina keisis – kiek, pasak pašnekovo, kol kas tiksliau prognozuoti sunku.
Kita vertus, specialistai pripažįsta, kad pastaruoju metu visų trąšų kainų kilimo tendencija akivaizdi.
"Todėl brangstant trąšoms vis svarbesnis tampa optimalus tręšimas ir racionalus tręšimo planavimas", – pabrėžė bendrovės "Agrochema" atstovas V.Varanavičius.
Savo ruožtu LŽŪR pirmininkas A.Svitojus pastebi, jog vis dar per daug mineralinių trąšų žemės ūkyje naudojama ir vertinant iš aplinkosauginių pozicijų.
Arūnas Svitojus: Europos ir pasaulio rinka plati, šias trąšas daug kas gamina, konkuruoja, todėl jų stygiaus tikrai nepajusime.
Pertekliniai šių trąšų kiekiai ne tik teršia upes, požeminius vandenis, rūgština dirvą – energetiškai intensyvi šio produkto gamyba stipriai prisideda ir prie klimato kaitos.
Paskatinimas galvoti plačiau
Tad kintanti situacija trąšų rinkoje tam tikra prasme galėtų tapti ir pozityviu postūmiu dar labiau sukant žaliąja kryptimi.
Kaip galimus sprendinius specialistai įvardija tiek dirvožemio įdirbimo optimizavimą, tiek intensyvesnį organinių trąšų naudojimą.
Sėkmingos aplinkosauginės sinergijos jau skinasi kelią – Alytaus regione iš anaerobiniu būdu apdorotų maisto ir virtuvės atliekų jau ne vienus metus gaminamas kompostas, kurį superka ūkininkai.
"Šiandienos aktualijos gali būti ir tam tikras paskatinimas pagalvoti truputį plačiau, pasinaudoti naujesnėmis technologijomis, mokslo pasiekimais ir gerąja praktika", – pripažino A.Svitojus.
Anot ekspertų, Baltarusijai paskelbtos sankcijos turėtų būti akstinas ir kitiems, daugiausia nuostolių patirsiantiems sektoriams, kaip pervežėjams, krovos įmonėms, diversifikuoti savo veiklą.
LŽŪR pirmininko teigimu, bet kokiu atveju pragmatiški verslo interesai neturėtų nusverti valstybės orumą išreiškiančių principų.
Skaičiai ir faktai
ES Tarybos reglamentas, kuriame buvo nustatytos sektorinės ekonominės sankcijos Baltarusijai, įsigaliojo šių metų birželio 25 d. Ribojimus Baltarusijai priėmė ir JAV iždo departamentas. Sankcijos apima draudimą prekiauti ir pervežti tam tikrų rūšių kalio trąšas, naftos produktus, tabako gaminius, o Baltarusijos vyriausybei ir valstybiniams bankams uždaryta prieiga prie Europos skolinimo rinkos.
Finansų ministerijos rugsėjį paskelbtos Lietuvos ekonomikos apžvalgos duomenimis, daugiametė vidutinė importo vertė iš Baltarusijos per metus sudarė apie 765,6 mln. eurų. Remiantis 2021 m. I pusmečio duomenimis, Lietuva iš Baltarusijos importavo prekių už 559,9 mln. eurų.
2021 m. I pusmetį prekių importas iš Baltarusijos augo 58,3 proc. ir 1,5 procentinio punkto didino bendras Lietuvos importo apimtis. Šį augimą paskatino net 156,9 proc. (1,6 karto) išaugęs mineralinių produktų importas.
2021 m. I pusmečio duomenys rodo, kad reikšmingų struktūrinių pokyčių importe neįvyko, importuota produkcija (prekių rūšys) iš Baltarusijos struktūriškai išliko panaši kaip ir 2020 m.
Vertinant pastaruosius septynerius metus, vidutinė eksporto į Baltarusiją vertė per metus siekė 587,7 mln. eurų. 2020 m. Baltarusija buvo septinta paslaugų eksporto rinka, į kurią eksportuota 3,7 proc. visų paslaugų. Per šį laikotarpį Lietuvos paslaugų eksporto į Baltarusiją vertė sudarė 498,4 mln. eurų.
2020 m. 79,3 proc. Lietuvos paslaugų eksporto į Baltarusiją sudarė transporto paslaugos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kurjeriai ir pavežėjai: Kauno senamiesčio rinkliava brangins paslaugas6
Kauno tarybai nusprendus įvesti mažos taršos zoną senamiestyje, kurioje nuo rugpjūčio už įvažiavimą reikės mokėti du eurus, pavežėjų, kurjerių bei trumpalaikės automobilių nuomos platformų atstovai sako, kad dėl to brangs šios ...
-
Turizmo kelrodyje – kelionių paslaugų eksporto augimas iki 2 mlrd. eurų1
Lietuvos kelionių paslaugų eksportas 2030 metais turėtų viršyti 2 mlrd. eurų, o Pasaulio kelionių ir turizmo konkurencingumo indekse šalis galėtų užimti bent 49 vietą. ...
-
Trečdalis šalies gyventojų nėra apdraudę savo būsto3
„Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas rodo, kad 31 proc. būstą valdančių asmenų neturi draudimo. ...
-
V. Čmilytė-Nielsen: siūlymus dėl gynybos finansavimo liberalai planuoja pateikti kitą savaitę4
Valdančiąją koaliciją sudarančio Liberalų sąjūdžio tarybai šeštadienį diskutuojant apie gynybos išlaidų finansavimo šaltinius, partijos vadovė Viktorija Čmilytė–Nielsen sako, kad konkrečių liberalų siūlymų d...
-
G. Nausėda ragina politikus „neužsižaisti“ su sprendimais dėl pensijų kaupimo nutraukimo5
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti antros pakopos pensijų kaupimo sutartis anksčiau laiko, prezidentas Gitanas Nausėda ragina politikus „neužsižaisti“ su spren...
-
G. Nausėda: didesnis pelno mokestis gynybai būtų adekvatus esamai ekonominei situacijai6
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad esant dabartinei ekonominei situacijai bei matant „įspūdingus“ įmonių, ypač bankų, rezultatus didesnis pelno apmokestinimas gynybos reikmėms būtų adekvatus sprendimas. ...
-
Dėl per lėtai didinamų mokytojų atlyginimų šiemet jų užmokestis gali nepasiekti 130 proc. VDU1
Atlikusi auditą, kaip institucijos panaudojo švietimui skirtus asignavimus, Valstybės kontrolė nustatė, kad dėl per lėtai didinamų mokytojų atlyginimų gali nepavykti įvykdyti valstybės įsipareigojimo pedagogų atlyginimus šiemet pakel...
-
Darbdaviams – nauja iniciatyva: kandidato į darbo vietą nebus galima klausti apie atlyginimą2
Europos Sąjunga parengė skaidrumo direktyvą, kuri palies darbdavius, o ypač darbuotojus. Viena didžiausių įdomybių šioje direktyvoje yra ta, kad darbdavys, norintis įdarbinti naują darbuotoją, nebegalės klausti buvusio atlyginimo. ...
-
Prezidentas vetavo įstatymą dėl patikimumo deklaracijų dalyvaujantiesiems NATO pirkimuose8
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį vetavo įstatymą, kuriame patikslinti patikimumo deklaracijų išdavimo kriterijai, norintiesiems dalyvauti NATO pirkimuose. ...
-
V. Sinkevičius: Baltijos jūros tarša milžiniška – 93 proc. teritorijos kenčia nuo eutrofikacijos11
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad šiuo metu Baltijos jūra yra itin užteršta ir dėl šios priežasties Lietuva, kartu su kitomis draugiškomis regiono šalimis, turi įgyvendinti „nepatogius, bet ambicingus...