- Agnė Smolienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
"Sovietų Sąjunga sušaudė daugiau žmonių už, kaip jie įsivaizdavo, ekonominius nusikaltimus nei žmogžudystes. Ir tai oficiali statistika", – pastebi istorikas Kastytis Antanaitis.
Verslumo nenužudė
Anot vieno iš knygos "Verslo amžius 1918–2018 m. Lietuvių kapitalizmas, valdžia ir verslininkai" autorių, Vytauto Didžiojo universiteto docento, stebėtina, kaip sovietmečiu vykdyta nuožmi verslininkų medžioklė nesunaikino lietuvių verslumo. Tik žlugus Sovietų Sąjungai, kai jau buvo galima vykdyti verslą, buvo išduota beveik 300 tūkst. leidimų.
"Sovietmečiu pagal įstatymus gal ir buvo galima palikti kokius nors smulkius verslininkus, tačiau metai po metų jų skaičius buvo mažinamas. 6 tūkst., 4 tūkst. – kol visai jų neliko. Paliko tik kokius nors neįgaliuosius namuose megzti. Bet tik rankomis – be jokių prietaisų. Žinojo, kas tikrasis jų priešas", – pasak K.Antanaičio, medžiojami buvo ne tik politiškai aktyvūs žmonės, bet ir tie, kurie darė ar galėjo potencialiai daryti visuomenei įtaką. Pagal tai pirmoje vietoje buvo mokytojai, o po jų – verslininkai.
Tikrai netiesa, kad verslininkais tapo visi išėję iš pogrindžio ar buvę direktoriai.
"Atrodytų, kaip po viso to kas galėjo atsigauti? Juolab kad daugelis atsimena, kokio verslumo primokė sovietinis mokymas", – istoriko teigimu, šioje vietoje svarbus faktorius buvo namų auklėjimas. Tas sovietmečiu egzistavęs dvigubas gyvenimas, kai viena buvo kalbama viešumoje, o visai kas kita – šeimoje.
"Vis dėlto turbūt verslumas atėjo iš senelių, tėvų, aplinkos. Pats nusiteikimas, kad žmogus gali pats užsidirbti ir nebūti priklausomas nuo valstybės, jau buvo. Tikrai netiesa, kad verslininkais tapo visi išėję iš pogrindžio ar buvę direktoriai. Pavyzdys labai netoli – Baltarusijoje verslas yra ir verslininkų yra, bet koks jų verslumas? Lietuva tris kartus mažesnė, o BVP didesnis už Baltarusijos ir nepanašu, kad situacija pasikeis", – sakė K.Antanaitis.
Kastytis Antanaitis
Formavosi tarpukariu
Pasak istoriko, lietuvio verslininko tipas atsirado tarpukariu, tada jis pradėjo ieškoti savo veido. Iš pradžių tai buvo verslovininkas, o 4-ajame dešimtmetyje atsirado ir verslininko sąvoka. Tačiau pati sąvoka stokojo konkretumo: verslininku galėjo vadintis ir amatininkas, ir koks nors paslaugų sferos darbininkas ar didelės korporacijos vietinio padalinio administratorius, realiai neužsiimantis jokiu verslu. Tarpukariu verslininkai visuomenės elito dalimi, nes tam reikėjo intelektualinių pastangų, didelės drąsos ir visuomeninio aktyvumo.
"Lietuviškas verslas formavosi tikrai ne Jungtinių Amerikos Valstijų ar Didžiosios Britanijos aplinkoje, o kažkur panašiai, kur šiandien pasaulyje ir analogų sunkoka būtų rasti. Giliai Butano Karalystėje gal kažkas panašaus yra. Tačiau džiaugtis reikia ne tuo, kuo buvome, o tuo, kuo tapome. O šuolis per šimtą metų buvo padarytas didelis", – anot K.Antanaičio, atgavus nepriklausomybę, dešimtadalis Lietuvos gyventojų užsiėmė verslu ir šis skaičius nemažėja iki dabar.
"Juo labiau kad sąlygos verslui Lietuvoje ne pačios geriausios. Norim nenorim paveldėjome tą sovietinę administraciją su visa biurokratija ir su visu požiūriu į verslą. Manęs vos nesužlugdė tas faktas, kad, skaitant tarpukario dokumentus, apie verslą galima parašyti daugiau nei apie tuos verslininkus, kurie dirba pastaruosius dvidešimt metų. Valstybei verslas iš esmės nelabai rūpi", – teigė istorikas.
Tie, kurie nesugebėjo vidurinės baigti, bet verslų prikūrė, tai jais turbūt prokuratūra domisi.
Moterys verslininkės
Apžvelgdamas šimtmečio verslo tendencijas istorikas išskyrė dvi naujoves, atsiradusias tik atgavus nepriklausomybę. Pirmiausia, verslas pasidarė neatsiejamas nuo išsilavinimo. "Tarpukariu gimnazijoje mokė raštvedybos, buhalterijos ir geografijos – kad žinotų, kur nuvažiuoti ir su kuo prekiauti. Sovietmečiu visi buvo išsigandę kompiuterių, apie teisę turėjo savotišką supratimą, o užsienio kalba skaitė su žodynais. Tas lietuvis, peržengęs geležinę uždangą ir bandantis užmegzti kontaktus, dabar kaip karikatūra atrodytų. Net ir tiems, kurie tai darė", – juokėsi istorikas.
Anot jo, situacija pasikeitė labai greitai ir kokybiškai, nes dabar tipiškas verslininkas turi aukštąjį išsilavinimą. "Tie, kurie nesugebėjo vidurinės baigti, bet verslų prikūrė, tai jais turbūt prokuratūra domisi", – sakė K.Antanaitis.
Kitas aspektas, apie kurį sunku būtų buvę pagalvoti sovietmečiu, – į verslą įsitraukusios moterys. Nuo 1992–1993 m. net trečdalis visų verslininkų buvo moterys ir jų kiekis nemažėja. "Tai savotiškas visuomenės lūžis. Tarpukariu buvo vos viena kita verslininkė. Ir tai, gal gerai pažiūrėjus, tiesiog paveldėjus turtą ar našlė. Prisiminkite sovietmetį. Dėl grožio vieną kitą moterį į prezidiumą įkiš, Centriniame Komitete viena kita moteris, nežinia iš kur atsiradusi, gal kokia meilužė buvo. O šiaip – vyrų pirtis dešimtmečiais. Apie moterų teises šnekėjo, o realiai – sekretorėmis dirbti, kavą nešioti, o mes jau viską nuspręsime. Kad iš tokios pseudopatriarchalinės visuomenės su tokia energija išsiverš moterys verslininkės, būtų buvę labai optimistiška galvoti", – teigė istorikas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ar šiemet dar brangs būsto nuoma?
Nekilnojamojo turto (NT) ekspertai pastebi, kad dėl sparčiai atnaujinamų universitetų bendrabučių, studentai beveik nebedaro įtakos būsto nuomos kainoms. Esą Vilniuje nedidelį kainos šoktelėjimą šiemet sukels atvykstantys vokiečių k...
-
Premjerė Vokietijoje susitiks su O. Scholzu, dalyvaus ekonomikos forume1
Premjerė Ingrida Šimonytė sekmadienį lankosi Vokietijoje, kur dalyvaus viešoje Rytų Vokietijos ekonomikos forumo diskusijoje su šios šalies kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu). ...
-
Tyrimas: algas „vokeliuose“ gaunančių žmonių pažįsta beveik trečdalis Lietuvos gyventojų2
Lietuvoje mažiau negu trečdalis (29 proc.) žmonių nurodo, jog pažįsta asmenų, kurie dirbo nelegaliai ar yra gavę darbo užmokestį „vokelyje“. Be to, kas antras (52 proc.) šalies gyventojas pastebi, kad šešėlinė ekono...
-
Siūloma kompensacijas už šildymą vėl skirti visam žiemos sezonui
Dvi konservatorės siūlo grąžinti per pandemiją taikytą kompensacijų už šildymą mokėjimo tvarką. Siūloma jas skirti visam šildymo sezonui, jeigu žmogus dėl jų kreipiasi iki sezono likus mėnesiui. ...
-
Energetikos agentūra: paramai saulės elektrinėms įsirengti nuo kovo jau gauta beveik 360 paraiškų1
Lietuvos energetikos agentūrai (LEA) kovą paleidus 62,7 mln. eurų vertės finansavimą įsirengti saulės jėgainėms, iki gegužės pabaigos sulaukta 359 paraiškų gauti apie 14,1 mln. eurų lėšų paramai, teigia Lietuvos energetikos agent...
-
Žiniasklaida: kavos kainų augimo lėtėjimas Lietuvoje yra mažiausias
Eurostato duomenims rodant, kad Europos Sąjungoje (ES) lėtėja kavos brangimas, Lietuvoje metinis kainų pokyčio tempas buvo mažiausias po Suomijos, praneša portalas LRT. ...
-
ŽŪM rado sprendimą ūkininkams, kurie dalį savo ariamos žemės skyrė negamybiniams plotams
Žemės ūkio ministerija, įvertinusi, kad 2023 m. buvo pirmieji Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano įgyvendinimo metai, kai ūkininkai dalyvavo ekologinėse sistemose, nustatė palankesnes paramos skyrimo sąlygas t...
-
Nuo kitos savaitės – draudimas importuoti iš Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktus8
Nuo pirmadienio įsigalioja draudimas importuoti iš Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktus ir pašarus pagal Žemės ūkio ministerijos parengtą ir Vyriausybės patvirtintą sąrašą. ...
-
Dalijimosi ekonomikos augimą Lietuvoje lemia besikeičianti vartotojų elgsena: akcentuoja Z kartą
Specialistai sako, kad spartų dalijimosi ekonomikos augimą Lietuvoje labiausiai lemia besikeičianti vartotojų elgsena. ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Verslo vystymo ir tvarumo modulio vadovės Kristinos Maikštėnienės teigimu, jaunesnioji k...
-
„S&P Global Ratings“ pakeitė Lietuvos skolinimosi reitingą
Penktadienio vakarą tarptautinė kredito reitingų agentūra „S&P Global Ratings“ pakeitė Lietuvai anksčiau suteiktą „A+“ ilgalaikio skolinimosi reitingą (neigiama perspektyva) į „A“ su stabilia perspektyva, palikd...