- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Siekiant sumažinti aplinkosaugos pažeidimų skaičių Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos siūlymui padidinti baudas. Pakeitimai įsigaliotų nuo kitų metų liepos, jiems dar turės pritarti Seimas.
Didesnės baudos gresia už želdynų, miškų kirtimo, augalų ir gyvūnų apsaugos, žvejybos, oro taršos bei automobilių techninės priežiūros ir remonto pažeidimus.
Ministerija teigia, kad dabar baudos pažeidėjų neatgraso.
„Taikomos sankcijos neveiksmingos, nes pažeidimų skaičius nemažėja, fiksuojami ir pakartotiniai atvejai, už kuriuos griežtesnė atsakomybė nenustatyta“, – skelbia ministerija.
Siūloma apie 6 kartus padidinti baudas asmenimis už pažeidimus gyvosios gamtos srityje. Kai kuriais atvejais šis padidinimas gali siekti ir iki 16 ar 30 kartų, pavyzdžiui, už prekybą laukiniais augalais ar grybais, taip pat saugomomis rūšimis.
Siūloma didinti baudas už pažeidimus saugomose teritorijoje, prekybos pažeidimus neturint augalų, grybų ar gyvūnų įsigijimą patvirtinančių dokumentų, apie 2 kartus didinamos baudos už miško išteklių naudojimo pažeidimus, apie 5 kartus – už žvejybos reikalavimų nesilaikymą, apie 3 kartus – už įmonių veiklą neturint leidimo.
Be to, siūloma nustatyti asmenims atsakomybę už miško kirtimo taisyklių nesilaikymą, medienos ištraukimą draudžiamu tai daryti metu, už transporto priemonių techninės priežiūros, remonto tvarkos ir šiems darbams keliamų aplinkosaugos reikalavimų nesilaikymą.
Siūloma padidinti baudas už pakartotinį nusižengimą: apatinę ribą – apie 3 kartus ir viršutinę – apie 2 kartus, palyginti su pirmą kartą taikoma bauda.
Verslui siūloma nustatyti atsakomybę už pažeidimus gyvosios gamtos, miško išteklių, F-dujų naudojimo, monitoringo ir GMO srityse, už želdynų apsaugos, priežiūros ir tvarkymo pažeidimus. Siūlomos didesnė baudos įmonėms už neteisėtą želdinių sunaikinimą miesto gyvenamojoje vietovėje.
Šiuo metu baudos už neteisėtą invazinių rūšių naudojimą siekia 60–120 eurų (vadovams – 60–200 eurų), už neteisingą laukinių gyvūnų išteklių naudojimą – 14–30 eurų (40–90 eurų), už saugomų rūšių naudojimo pažeidimus – 30–300 eurų (60–600 eurų), už laukinių augalų ir grybų naudojimo pažeidimus – 30–60 eurų (70–140 eurų), už mėgėjų žvejybos reikalavimų pažeidimus – 10–60 eurų, už miško įveisimo, išteklių naudojimo ir jų atkūrimo pažeidimus – 30–60 eurų (60–120 eurų), už šiltnamio efektą sukeliančių dujų, jų turinčių gaminių ir tvarkymo pažeidimus – 150–850 eurų.
Latvijoje ir Estijoje už tokius pat pažeidimus numatytos baudos yra kur kas didesnės, atskirais atvejais siekia dešimtis ar šimtus tūkstančių eurų.
Teigiama, jog priėmus pakeitimus, bus nustatytos adekvačios pažeidimo mastui ir proporcingos, diferencijuojant pagal žalą aplinkai, sankcijos.
Aplinkos apsaugos departamento duomenimis, dabar vidutiniškai sumokama nuo 61 iki 67 proc. visų paskirtų baudų: asmenims už aplinkosauginius pažeidimus 2021 metais buvo paskirta baudų 411 tūkst. eurų, o sumokėta 276 tūkst. eurų, 2022 metais – atitinkamai 499 tūkst. eurų ir 305 tūkst. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Viceministras: sutarimo dėl gynybos finansavimo šaltinių reikia šioje Seimo sesijoje
Konkrečius sprendimus dėl papildomų lėšų šaltinių gynybai Seime reikėtų priimti dar pavasario sesijoje, kad mokesčių pakeitimai įsigaliotų po pusmečio – nuo kitų metų sausio, sako finansų viceministras Darius Sadeckas. ...
-
EK Lietuvos ekonomikos augimo prognozę mažina iki 2 proc.1
Europos Komisija (EK) mažina šių Lietuvos ekonomikos augimo prognozę iki 2 proc., trečiadienį pranešė Komisijos atstovybė Lietuvoje. ...
-
VPT: rastas neatitikimas tarp Nacionalinio stadiono statybai pasiskolintų ir išleistų lėšų3
Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) nustatė, kad Nacionalinio stadiono statybai nuo 2021 metų iš komercinių bankų galėjo būti pasiskolinta apie 120 mln. eurų, tačiau ši suma gali neatitikti atliktų darbų kainos, trečiadienį skelbi...
-
BFK – už didelių grupių informacijos perdavimą dėl 15 proc. pelno mokesčio
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) trečiadienį bendru sutarimu pritarė daliniam Europos Sąjungos (ES) direktyvos, kuria didelės tarptautinių įmonių grupės turės mokėti minimalų 15 proc. pelno mokestį, perkėlimui į nacionalinę teisę. ...
-
Praneša apie prasidedančius tvarkymo darbus magistralėje ties Kaunu4
„Via Lietuva“ tęsia svarbiausius kelių infrastuktūros tvarkymo darbus automagistralėje ties Kaunu: pradedama tilto per Kruną rekonstrukcija, atnaujinami Sargėnų viaduko kapitalinio remonto darbai bei tęsiama A. Meškinio tilto per Ner...
-
K. Navickas siūlo pataisas, kaip geriau kontroliuoti augalų apsaugos priemones
Institucijos neturi įgaliojimų kontroliuoti, ar Lietuvoje naudojamos augalų apsaugos priemonės yra falsifikuotos arba patenka į šalį neteisėtai, sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Todėl jis siūlo įstatymu suteikti įgaliojimus Va...
-
Vilniaus savivaldybė apie Nacionalinį stadioną: infrastruktūros planavimas – baigiamojoje stadijoje2
Vilniaus miesto tarybai trečiadienį planuojant svarstyti pagal Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) išvadas pakoreguotą Daugiafunkcio komplekso projektą, miesto savivaldybės projektų vadovė Lina Melianienė teigia, kad savivaldybės planai d...
-
Lietuva ir NASA pasirašė susitarimą dėl kosmoso tyrinėjimų2
Lietuva pasirašė JAV Valstybės departamento ir kosmoso agentūros (NASA) inicijuotą „Artemis“ susitarimą, kuriuo įtvirtinami praktiniai saugaus ir tvaraus kosmoso tyrinėjimo principai. ...
-
Palangoje – dėmesys mokesčių mokėtojams
Minint Pagarbos mokesčių mokėtojams dieną, Palangoje pagerbti daugiausiai mokesčių į kurorto biudžetą sumokėję verslininkai bei privataus apgyvendinimo paslaugų teikėjai. ...
-
Iniciatyvos „4 procentai“ atstovai: premjerė planų neatskleidė, tačiau sprendimas bus5
Su premjere Ingrida Šimonyte trečiadienį susitikę už didesnį finansavimą gynybai pasisakantys verslo atstovai teigia iš ministrės pirmininkės nesulaukę konkrečių įvardytų iniciatyvų, tačiau gavę patikinimą, jog sprendimai bus pri...