- Lukas Juozapaitis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybė trečiadienį nusprendė teikti Seimui įstatymų pataisas, kurioms siekiama sudaryti geresnes galimybes į valstybės vykdomus karinės technikos įsigijimus įtraukti Lietuvos įmones.
Į pataisas siūloma apibrėžti tai, ką rinkos dalyviai vadina ofsetu – mechanizmą, kai valstybė ir ginkluotės pardavėjas susitaria, jog dalis pardavėjo įsipareigojimų, susijusių su, pavyzdžiui, ginklų remontu ar gamyba, yra vykdoma pasitelkiant Lietuvos įmones.
Vadinamąjį „pramoninį bendradarbiavimą“ valstybė galėtų inicijuoti vykdant pirkimus, kurių vertė būtų ne mažesnė nei 5 mln. eurų.
„Valstybės institucijos, tarpusavyje įsivertinusios, nuspręstų, ar bendradarbiavimas įmanomas (...). Tokiu būdu galima būtų užtikrinti lėšų, kurios panaudojamos įsigijimams, sugrįžimą, skatinant Lietuvos gynybos pramonę, ir (...) sustiprinti nacionalinį saugumą“, – Vyriausybės posėdyje sakė krašto apsaugos viceministrė Greta Monika Tučkutė.
Pramoninis bendradarbiavimas apibrėžtas Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtose Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo pataisose, toliau jas, kaip ir kitų kelių įstatymų pataisas, svarstys Seimas.
Vadinamojo ofseto taikymas yra numatytas Europos Sąjungos (ES) teisėje, tačiau KAM teigia, kad mechanizmo apibrėžimas nacionaliniuose teisės aktuose leis mažesnėmis rizikomis jį naudoti Lietuvai planuojant stambius ginkluotės pirkimus.
Norime sustiprinti gynybos pramonę Lietuvoje, kuri užtikrintų esminius Lietuvos saugumo interesus, didinti Lietuvos gynybinį pajėgumą ir apginamumą, stiprinti kariuomenę (...)
Pataisomis siekiama skatinti vietinę gynybos pramonę, mažinti priklausomybę nuo užsienio tiekėjų ir didinti investicijas į ją, anksčiau teigė pareigūnai.
„Turime produktą, kurį galime teikti Seimui ir kur suprantame, kokia šio paketo pridėtinė vertė“, – trečiadienį Vyriausybės posėdyje teigė premjerė Ingrida Šimonytė.
„Norime sustiprinti gynybos pramonę Lietuvoje, kuri užtikrintų esminius Lietuvos saugumo interesus, didinti Lietuvos gynybinį pajėgumą ir apginamumą, stiprinti kariuomenę, spartinti gynybos pramonės vystymą ir tarptautinį konkurencingumą“, – sakė G. M. Tučkutė.
Įstatymu taip pat siūloma, kad Vyriausybė patvirtintų prioritetiniams Lietuvos kariuomenės pajėgumams vystyti būtiną karinės įrangos ir ginkluotės sąrašą, kuris parodys aiškias Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės plėtros kryptis, ir, pasak Krašto apsaugos ministerijos, pramonės subjektams leis išsigryninti, į kurių karinių technologijų, įrangos vystymą yra tikslinga investuoti.
„Sąrašas parodys Lietuvos kariuomenės poreikius bei gynybos pramonės vystymo kryptis“, – sakė viceministrė G. M. Tučkutė.
Taip pat įstatyme numatytos papildomos finansavimo priemonės, kurios, anot ministerijos, didins investicijas į pažangių gynybos technologijų mokslinius tyrimus, plėtrą ir gamybą, leis įsigyti Lietuvos mokslininkų ir pramonės sukurtus produktus, kurie svarbūs nacionaliniam saugumui užtikrinti, taip pat sudarys sąlygas pačiai valstybei inicijuoti užsakymus dėl konkrečių produktų, svarbių nacionaliniam saugumui, išvystymo.
Kartu norima įkurti Gynybos pramonės tarybą, kuri sujungtų institucijų, gynybos pramonės, mokslo bendruomenės atstovus.
„Tokiu būdu suprastume geriau ir poreikius, ir atlieptume juos, ir matytume, kaip toliau galėtų vystytis gynybos pramonė“, – teigė viceministrė.
Kartu su Gynybos ir saugumo pramonės įstatymu teikiami ir Viešųjų pirkimų bei Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymų pakeitimai, kuriais siekiama sudaryti lankstesnes sąlygas įsigyti karinę įrangą ir ginkluotę, taip pat siūloma padaryti išimtis įsigyjant įrangą iš draudžiamų valstybių, jei ši įranga skirta moksliniams tyrimams, eksperimentams arba teikti užsienio valstybėms.
Anot viceministrės, viešųjų pirkimų išimtys leistų Vyriausybei nuspręsti, ar siekiant patenkinti saugumo poreikius ginkluotė iš Lietuvos gynybos įmonių būtų perkama tiesiogiai.
Tikimasi, kad pritarus Seimui šis naujas teisinis reguliavimas bus priimtas ir įsigalios dar šių metų liepos 1 dieną.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Darbdaviams – nauja iniciatyva: kandidato į darbo vietą nebus galima klausti apie atlyginimą
Europos Sąjunga parengė skaidrumo direktyvą, kuri palies darbdavius, o ypač darbuotojus. Viena didžiausių įdomybių šioje direktyvoje yra ta, kad darbdavys, norintis įdarbinti naują darbuotoją, nebegalės klausti buvusio atlyginimo. ...
-
Prezidentas vetavo įstatymą dėl patikimumo deklaracijų dalyvaujantiesiems NATO pirkimuose5
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį vetavo įstatymą, kuriame patikslinti patikimumo deklaracijų išdavimo kriterijai, norintiesiems dalyvauti NATO pirkimuose. ...
-
V. Sinkevičius: Baltijos jūros tarša milžiniška – 93 proc. teritorijos kenčia nuo eutrofikacijos5
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad šiuo metu Baltijos jūra yra itin užteršta ir dėl šios priežasties Lietuva, kartu su kitomis draugiškomis regiono šalimis, turi įgyvendinti „nepatogius, bet ambicingus...
-
Eurostatas: infliacija Lietuvoje balandį – mažiausia visoje ES1
0,4 proc. suderinta metinė infliacija Lietuvoje balandį buvo mažiausia Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. ...
-
Įspėja dėl padidėjusios provokacijų tikimybės: teikia rekomendacijas dėl gaisrų rizikų3
Pastaruoju metu kaimyninėse valstybėse fiksuojant gaisrus prekybos centruose, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, jog Lietuvoje tokių provokacijų lygis yra pakankamai aukštas. Anot jo, dėl to kelias pastar...
-
VMVT: griežtinami reikalavimai augintinių įvežimui į ES iš Rusijos ir Baltarusijos
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba praneša, kad griežtinamas augintinių įvežimas į Europos Sąjungos šalis iš Rusijos ir Baltarusijos. Nuo rugsėjo 16 dienos įvežamam gyvūnui turės būti atliktas pasiutligės antikūnų s...
-
Agentūra: iki 2030-ųjų elektros iš saulės ir vėjo gamyba Lietuvoje išaugs keturis kartus4
2030 metais Lietuvoje bus išplėtota apie 10 gigavatų (GW) galios saulės ir vėjo energijos gamybos pajėgumų – 4,5 GW galios sausumos ir 1,4 GW jūros vėjo bei 4,1 GW saulės elektrinių, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kart...
-
A. Armonaitė – prieš nuolatinį solidarumo mokestį, sutiktų pratęsti tik metams5
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako „labai kritiškai“ vertinanti siūlymą laikinąjį bankų solidarumo mokestį pratęsti neribotam laikui, tačiau svarstytų jo pratęsimą vieneriems metams. ...
-
LEA: kitą žiemą šildymo kainos turėtų būti panašios – priklausys nuo biokuro kainų
Kitą šildymo sezoną centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje turėtų būti panaši, kaip ir praėjusį, jei nesikeis biokuro kainos – iš jo šalyje pagaminama didžioji dalis šilumos energijos, prognozuoja L...
-
LEA: 2030 metais elektra Lietuvoje vidutiniškai turėtų kainuoti iki 6 centų už kilovatvalandę1
Lietuvai iki 2030 metų pasigaminant visą reikalingą elektros energijos kiekį iš šalies viduje esančių atsinaujinančios energijos šaltinių, elektra gyventojams neįskaitant skirstymo ir perdavimo tarifų kainuotų vidutiniška...