- Tomas Kavaliauskas, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybės programos priemonių plane deklaruojami siekiai mažinti energijos naudojimą, į energetikos sistemą labiau integruojant atsinaujinančius energijos išteklius, įtraukiant ir buitinius vartotojus.
Numatoma apsispręsti dėl antrosios elektros jungties su Švedija galimybės, bet neužsimenama apie kogeneracines jėgaines Vilniuje ir Kaune. Energetikos ekspertai vyriausybės plane pasigenda konkretumo ir stebisi, kaip žadama pagrįsti planus, kuriuose deklaruojami siekiai nagrinėti galimybes.
Vyriausybė savo programos priemonių plane, neatsisakydama toliau plėtoti didžiuosius energetinius projektus, žada į energetikos sektorių įtraukti ir buitinius vartotojus. Pasak energetikos ministro, tokių atsinaujinančios energetikos gamintojų, iš kurių būtų superkama elektra, žadama didinti 100 kartų iki beveik 35 tūkst.
„Tikslas labiau sumažinti biurokratinę naštą, kad vartotojui būtų labai aišku kokius žingsnius reikia padaryti, kad jis galėtų įsirengti tokius įrenginius ir gaminti energiją pats sau“, – sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Vyriausybė planuoja apsispręsti, ar reikia antrosios „NordBalt“ jungties su Švedija, kuri sujungtų ne Lietuvą, o Latviją ir Švediją. Bus sprendžiama ir dėl jungties su Vakarų Europa per Lenkiją išplėtimo, o pripažinus SGD terminalą regioniniu bus svarstoma apie paties laivo „Independence“ išpirkimą. Tiesa, visi apsisprendimai bus ne šiemet ir ne kitąmet, o šios valdančiosios kadencijos pabaigoje.
„Suminiai efektai, kurie pateikiami priemonių įgyvendinimo plane, bus 2019–2020 m. Tai progresas ir pažanga bus nuolatiniai, bet didžiausias efektas bus, aišku, kadencijos pabaigoje“, – kalbėjo ministras.
Žadama spręsti ir dėl Kruonio hidroelektrinės galios didinimo – 5-ojo elektrinės agregato. Apsispręsti dėl papildomos sausumos vėjo elektrinių galios, kuri šiuo metu jau išnaudota. Daugiau dėmesio dar šiemet žadama viešųjų pastatų renovacijai, nes, pasak ministro, iki šiol nė vienas nėra renovuotas. Tačiau vyriausybės plane neliko vietos Vilniaus ir Kauno kogeneracinėms jėgainėms, nes esą vyriausybė dar neapsisprendė.
„Kai skaitai priemonių tą plano projekto projektą, tai nelabai kas matosi. Jie nagrinės įvairias galimybes ir kažką padarys. Gaunasi taip, kad jie perkelia vyriausybės programą į tą dokumentą, išskaido jį atskirais sakiniais, bet tai nėra priemonių planas. Tai nėra ministerijos darbų planas, nes ką reiškia nagrinėsime, tai kaip tu čia po to atsiskaitinėsi, ar čia pakankamai nagrinėjai, ar nepakankamai nagrinėjai. Tas dokumentas buvo daromas 3 mėnesius, o atrodo, kad jis padarytas per 3 dienas. Tai pirma reakcija labai skeptiška, žiūrint į dokumentus“, – sakė Atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.
Nors dauguma sprendimų nukeliami ateičiai, pasak energetikos ministro, šiemet, galbūt kitąmet, vartotojams bus galimybė prie elektros ir dujų tinklų prisijungti keliskart greičiau. Žadama skirti 10 mln. eurų namų ūkiams pakeisti neefektyvius katilus naujais.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Snaigės“ pajamos šiemet mažėjo trečdaliu iki 2,9 mln. eurų
Vienintelės Baltijos šalyse šaldytuvų gamybos bendrovės „Snaigė“ pardavimo pajamos pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 2,9 mln. eurų ir, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, smuko 32,5 proc. (2023 metais – 4...
-
Gegužę vystytojai Vilniuje pasiūlė 662 naujos statybos butus
2024 metų gegužės mėnesį Vilniuje pirkėjai įsigijo 225 naujos statybos butus, jų vertė siekia 35,5 mln. eurų, rodo „Hanner“ analitikų duomenys. ...
-
RRT: Lietuvos geležinkeliais 2023 metais pervežta 15,6 proc. daugiau krovinių
2023 metais krovinių vežimo Lietuvos geležinkelių tinklu apimtis krito 15,6 proc. iki 27,2 mln. tonų, o krovinių vežimo apimtis – 13,8 proc. iki 6,4 mlrd. neto tonų kilometrais, penktadienį paskelbė Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), remd...
-
G. Skaistė neatmeta, kad draudimo įmokos siūlymo gali būti atsisakyta
Finansų ministrė Gintarė Skaistė neatmeta, kad ministerijos pasiūlymas apmokestinti dalį draudimo sutarčių ieškant papildomų lėšų gynybai gali būti keičiamas arba išvis jo atsisakyta. ...
-
ministrė: Gynybos fondo paketas Vyriausybei bus pateiktas be didelių pakeitimų
Finansų ministerijai pristačius Gynybos fondo paketą siūlant didinti gynybos finansavimą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog projektas į Vyriausybę keliaus be didesnių pakeitimų. Jį ministrų kab...
-
TVF misijos vadovas: Lietuvai reikia pertvarkyti pensijų kaupimo sistemą1
Senėjant Lietuvos gyventojams, šaliai būtina struktūrinė pensijų sistemos reforma, sako Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos vadovas Borja Gracia (Borcha Grasija). ...
-
G. Skaistė: bankai pažadus dėl solidarumo mokesčio supranta taip, kaip nori
Politikams svarstant pratęsti laikinąjį bankų solidarumo įnašą, o bankų atstovams kaltinant valdžią nesilaikant savo pažadų, finansų ministrė Gintarė Skaistė pareiškė, jog bankai pažadus supranta taip, kaip nori. ...
-
G. Skaistė tikisi, kad socialiniai partneriai susitars dėl didesnės MMA
Lietuvos bankui (LB) pasiūlius minimalią mėnesio algą (MMA) didinti dviem etapais – 2025 ir 2026 metais, kad po dvejų metų ji pasiektų 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU), finansų ministrė Gintarė Skaistė tikisi, jog socialiniams partn...
-
Antrasis įvertis: Lietuvos BVP pirmąjį ketvirtį augo 0,8 proc.
Lietuvos vidaus produktas (BVP) pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su 2023 metų ketvirtuoju ketvirčiu, augo 0,8 proc., penktadienį antrąjį BVP įvertį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
LLRI: Laisvės nuo mokesčių diena šiemet atėjo aštuoniomis dienomis vėliau nei pernai
Išaugusios valdžios sektoriaus išlaidos lėmė, kad šiemet Laisvės nuo mokesčių diena atėjo gegužės 31-ąją – aštuoniomis dienomis vėliau nei pernai, penktadienį pranešė Lietuvos laisvosios rinkos institutas ...