- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Stipriai užteršusi savo vienintelę gyvenamąją planetą žmonija ieško būdų, kaip šią planetą išsaugoti. Vienas jų – vystyti žiedinės ekonomikos modelį, kurio esminis principas – išvengti atliekų susidarymo ir kuo ilgiau išlaikyti daiktus bei žaliavas vartojimo ir gamybos rate.
Inovatyvius sprendimus išbandanti „Kauno švara“ su Kauno miesto savivaldybe imasi iniciatyvų komunalinių atliekų deginimo metu susidariusias nepavojingas dugno pelenų ir šlako liekanas panaudoti kelių statyboje.
„Mūsų tikslas – įgyvendinti žiedinės ekonomikos siekius – kuo mažiau neapdorotų pelenų ir šlako šalinti sąvartynuose. Atliekų apdorojimo metu susidarusios atliekos taip pat gali būti vertinga žaliava“, – kalbėjo „Kauno švaros“ generalinis direktorius Saulius Lazauskas.
Kauno miesto savivaldybė ir UAB „Kauno švara“ organizavo susitikimą sprendimų priėmėjams, specialistams, projektavimo ir rangos įmonių atstovams, kuriame prof. dr. Audrius Vaitkus, VILNIUS TECH Kelių tyrimo instituto direktorius, pristatė nepavojingų pelenų ir šlako panaudojimo galimybes tiesiant kelius, įrengiant dviračių takus ar šaligatvius.
„Kauno švaros“ archyvo nuotr.
Kogeneracinėse jėgainėse (Kauno kogeneracinėje jėgainėje per metus sudeginama – 255 000 t, Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje – 160 000 t, Klaipėdos kogeneracinėje jėgainėje – 255 000 t) sudeginus nepavojingas atliekas, kurios netinka perdirbimui ir antriniam panaudojimui, lieka nepavojingieji dugno pelenai ir šlakas. 2022 m. į pelenų ir šlako saugojimo, apdorojimo aikštelę įvežta 90 000 t pelenų ir šlako atliekų. Išrūšiuotas atliekas kogeneracinėse jėgainėse panaudojus šilumos ir elektros energijai gauti susidaro apie 25 procentai nepavojingųjų dugno pelenų ir šlako liekanų.
Jau įgyvendinti ir pirmieji eksperimentai – pelenai (šlakas) panaudoti Marvelės gatvėje Kauno mieste.
Papildomai mechaniškai apdoroti pelenai (šlakas) gali būti naudojami kaip antrinė žaliava tiesiant kelius – būtent tokio ambicingo projekto po truputį imasi „Kauno švara“ kartu su Kauno miesto savivaldybe.
„2021 m. pradėjome pelenų apdorojimo veiklą. Jau įgyvendinti ir pirmieji eksperimentai – pelenai (šlakas) panaudoti Marvelės gatvėje Kauno mieste“, – kalbėjo „Kauno švaros“ generalinis direktorius S. Lazauskas.
Mokslininkai, atsižvelgdami į Lietuvos ir kitų šalių patirtį, priėjo prie išvados, kad atliekų deginimo įrenginiuose susidarę nepavojingieji dugno pelenai ir šlakas, tenkinantys aplinkosauginius bei numatytos panaudojimo paskirties techninius reikalavimus, gali būti sėkmingai taikomi statinių statybai ir statybos produktų gamybai bei tiekiami į rinką kaip sertifikuoti statybos produktai. Kogeneracinėse jėgainėse susidarę nepavojingieji dugno pelenai ir šlakas uždaromis transporto priemonėmis vežami į sąvartyne specialiai įrengtą aikštelę (2022 m. į pelenų ir šlako saugojimo, apdorojimo aikštelę įvežta 90 000 t pelenų ir šlako atliekų), kurioje pritaikant mechaninio apdorojimo įrenginius iš pelenų ir šlako atliekų išskiriami spalvotieji ir juodieji metalai. Apytiksliai išgaunama apie 4 proc. metalų. Iš mechaniškai apdorotų 65 000 t pelenų ir šlako išgauta 2 530 tonų juodųjų ir spalvotųjų metalų. Užuot eikvoję iškastinę žaliavą, galime sėkmingai naudoti perdirbtąją bei skatinti žiedinę ekonomiką.
„Tik išnaudojus visas atliekų antrinio realizavimo galimybes bus pasiekti pagrindiniai žiedinės ekonomikos tikslai“, – sakė „Kauno švaros“ generalinis direktorius S. Lazauskas.
„Kauno švaros“ archyvo nuotr.
Mechaniškai apdorotų pelenų ir šlako likusi dalis (mineralinė medžiaga) mažiausiai 3 mėnesius sendinama atvirose aikštelėse (ją veikia įvairios natūralios oro sąlygos), taip pat atliekami periodiniai aplinkosauginių ir numatytai taikymo paskirčiai reikalaujamų savybių tyrimai.
Antrinis atliekų panaudojimas – tai tiesiausias kelias į tvarumą ir pažangumą.
Tokie pelenai ir šlakas gali būti naudojami:
Kelių tiesybos produktų gamybai kaip dirbtinis užpildas ir (arba) kaip nesurišantis mišinys pagrindo sluoksniams bei rišikliams įrengti.
Šalčiui nejautrių medžiagų sluoksnio ir (arba) medžiagų gamybai.
Statinių statybai (keliams tiesti ar rekonstruoti, pastatų pamatams).
Sąvartynuose šalinamų atliekų sluoksniams perdengti, uždarant sąvartynus arba kaip užpildas ar konstrukcinė medžiaga tiesiant laikinuosius kelius.
„Kauno švaros“ archyvo nuotr.
Toks po nepavojingųjų atliekų deginimo ir apdorojimo procesų susidariusių pelenų (šlako) panaudojimas gali atnešti ne tik ekonominę, bet ir aplinkosauginę naudą. Pavyzdžiui, kaip kelių tiesimo konstrukcinė medžiaga Vokietijoje panaudojama daugiau kaip 75 proc. pelenų ir šlako. Pelenai (šlakas) jau daugiau nei dešimtmetį naudojami ir Danijoje, Suomijoje bei kitose pažangiose šalyse. Tiesa, jų panaudojimo paskirtis priklauso ir nuo klimato sąlygų. Tačiau plačiausiai pelenai (šlakas) naudojami būtent susisiekimo komunikacijoms: keliams, gatvėms, takams, sankasoms, įvairiems pylimams – kai kuriose šalyse šioms reikmėms panaudojama net iki 100 proc.
„Antrinis atliekų panaudojimas – tai tiesiausias kelias į tvarumą ir pažangumą“, – kalbėjo „Kauno švaros“ generalinis direktorius S. Lazauskas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
L. Kasčiūnui tikintis lūžio, dronų gamintojai abejoja galimybe atsisakyti kiniškų detalių5
Krašto apsaugos ministrui Laurynui Kasčiūnui viliantis, kad Lietuvos gamintojai per vasarą atsisakys Kinijoje pagamintų detalių, dronus Lietuvoje gaminantys verslai vieningai atsako – kol kas tą padaryti yra per sunku. ...
-
Įspėja apie sukčių schemas: susivilioję lengvais turtais, galite būti apkaltinti bendradarbiavimu3
Bankininkai perspėja gyventojus apie vis labiau tobulinamas internetinių sukčiavimų schemas. Dabar jie veikia keliese, geba padirbti oficialius dokumentus, laiškus, įmonių logotipus ir interneto svetaines. O žmonės, susivilioję lengvais pinigai...
-
Ruošiamasi „Rail Baltica“ Kauno ir Panevėžio depų projektavimui3
Rengiantis preliminarios 125 mln. eurų vertės europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ Kauno ir Panevėžio depų statyboms, „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupė su rinkos dalyviais pradėjo konsultacijas dėl jų projektavi...
-
Rusijos pilietybės atsisakęs milijardierius: ar Kremlius kovotų su dvejomis valstybėmis vienu metu
Kazachstane įsikūrusios Centrinėje Azijoje ir Rytų Europoje brokerio paslaugas teikiančios bendrovės „Freedom Finance“ vadovas, Rusijos pilietybės 2022 m. atsisakęs verslininkas Timūras Turlovas sako nemanąs, kad Kremliaus režimas galėt...
-
M. K. Čiurlionio koncertų centras – kokybiška klasikos scena ir daugiafunkcės erdvės
Kaune iškilsiantis M. K. Čiurlionio koncertų centras sulaukia vis didesnio visuomenės susidomėjimo. Publika žavisi išskirtine pastato išvaizda, o scenos meno ir kultūros profesionalus domina techniniai parametrai. Smalsumą dar labia...
-
Ryšių reguliavimo tarnyba: pašto rinka per ketvirtį augo 0,2 proc. iki 69 mln. eurų
Lietuvos pašto ir siuntų bendrovės pirmąjį šių metų ketvirtį gavo 69,2 mln. eurų pajamų – 0,2 proc. daugiau negu tuo pačiu laiku pernai, skelbia Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). ...
-
„Alvora“ pralaimėjo ginčą su Vyriausybe dėl teisės statyti IAE atliekyną
Teisėsaugos akiratyje atsidūrusi ir nepatikima pripažinta energetikos objektų statybos bendrovė „Alvora“ pirmos instancijos teisme pralaimėjo ginčą su Vyriausybe ir vyriausybine strateginių įmonių sandorius tikrinančia komisija dėl j...
-
Lietuvos oro uostai valstybei sumokės 5 mln. eurų dividendų
Tris Lietuvos oro uostus valdanti valstybės įmonė Lietuvos oro uostai (LTOU), pernai uždirbusi 5,5 mln. eurų grynojo pelno, valstybei sumokės 5 mln. eurų dividendų. ...
-
Pramonininkų konfederacijos prezidentu perrinktas V. Janulevičius1
Vidmantas Janulevičius ketvirtadienį perrinktas Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentu naujai ketverių metų kadencijai. ...
-
Konversija kuria tvaresnius miestus: kaip apleistos teritorijos tampa patraukliomis gyventi?1
Tvarumas nekilnojamojo turto (NT) ir statybų rinkai šiandien aktualus kaip niekada. Tačiau tvari sektoriaus strategija gali būti sutelkta ne tik į atliekų, neigiamo poveikio aplinkai ir CO2 mažinimą, žaliųjų sprendimų bei atsinaujinančios en...