Vilniuje užfiksuoti vienos atliekas tvarkančios įmonės darbuotojai, gamtoje išmetantys surinktas šiukšles. Aplinkiniai gyventojai pasipiktinę. Tačiau įmonė tikina, kad situacija visiškai neteisingai suprasta.
Kaišiadorys šiemet tapo Lietuvos kultūros sostine ir prie įvažiavimo į miestą, šalia vieno ežero, pasistatė miesto ženklą. Tam reikėjo sutvarkyti ežero pakrantę ir išrauti nendres. Tačiau, atrodo, viskas, kas ištraukta iš vandens – nendrės, buteliai, žaislai ir kitas šlamštas, atsidūrė pamiškėje. Tai neva trąša, LNK sakė Kaišiadorių savivaldybės atstovas.
Nuo 2025-ųjų bus privaloma rūšiuoti tekstilę. Bus plečiamas tokių atliekų surinkimo vietų tinklas. Gaminiai turės atitikti naujus kokybės standartus, kad jų naudojimas būtų ilgesnis, o perdirbimas antriniam panaudojimu lengvesnis. Šia tema LNK žurnalistai pasikalbėjo su aplinkos viceministre Raminta Radavičiene.
Kaune yra aštuonios didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės. Kauno regiono atliekų tvarkymo centro (RATC) duomenimis, šios rūšies atliekų gyventojai daugiausiai atveža šiltuoju metų laikotarpiu.
Atsižvelgus į pastaruoju metu atliekų tvarkymo vietose kilusius gaisrus, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) griežtina pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo ir laikymo taisyklės.
Mieste statomi pirmieji iš daugiau kaip 2 tūkstančių konteinerių maisto ir virtuvės atliekų surinkimui. Daugiabučių gyventojai jais galės naudotis nuo rugsėjo 1-osios. Augalinės bei gyvūninės kilmės maisto atliekų atskyrimas ir surinkimas padės sumažinti mišrių komunalinių atliekų kiekius.
Beveik 104 mln. eurų – tokia suma aplinkosaugininkai įvertino aplinkai padarytą žalą netoli Vilniaus. Tai didžiausia iki šiol nustatyta suma už aplinkosauginį pažeidimą. Tokią žalą galimai padarė vienas Vilniaus rajono gyventojas. Tyrimą atlikę 15min.lt žurnalistai netgi užfiksavo, kaip pilietis surinktas atliekas vežė į savo teritoriją, jas užkasinėjo. Ir šią galimai nelegalią veiklą tęsė beveik dešimtmetį. Kiek iš viso galimai užkasta atliekų, jau aiškinasi ir prokurorai. Apie tai LNK žurnalistė kalbėjosi su Vilniaus rajono aplinkos apsaugos skyriaus vedėju Pavel Jakubovskij.
Lietuvos savivaldybėse prasidedant konsultacijoms dėl vietos parinkimo giluminiam radioaktyvių atliekų atliekynui, Seimo socialdemokratai siūlo pirmiausia ieškoti galimybių branduolines atliekas saugoti užsienio valstybėse.
Gamtos mylėtojai visame pasaulyje šią savaitę mini tris svarbias aplinkosauginių iniciatyvų datas, kurios simboliškai eina viena po kitos: kovo 20-ąją – Pasaulinę Žemės dieną, kovo 21-ąją – Tarptautinę miškų dieną ir kovo 22-ąją – Pasaulinę vandens dieną.
Dėl nemokamai išduodamų maišelių ir kibirėlių maisto atliekoms nusidriekė eilės. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybėje – vos keletas žmonių. Kodėl taip yra ir kur dar galima apsirūpinti šiomis priemonėmis, LNK žurnalistams papasakojo Eglė Bernotavičienė, Vilniaus savivaldybės Atliekų tvarkymo poskyrio vedėja.