Niekas nenorėjo mokėti

670 sklypų turinti sodų bendrija apie kelio asfaltavimą svajojo daugybę metų.

„Viskas prasidėjo nuo to, kai pavyko perduoti mūsų bendrijos elektros tinklus įmonei ESO. Už tinklus gavome nemenką sumą – 123 tūkst. litų. Tuo laiku tai buvo dideli pinigai. Kilo mintis protingai investuoti šias lėšas. Tačiau susitarti pavyko tik trečiajame sodų bendrijos susirinkime“, – pasakojo bendrijos pirmininkas Nikolaj Gorčiakov.

Vos tik išgirdę, kad bendrija ketina savomis lėšomis dėtis prie asfalto įrengimo projekto, dalis sodininkų reiškė sunkiai protu suvokiamas pretenzijas.

Vieni asfalto reikalavo tuojau pat, kad jis būtų jau po kelių mėnesių. Kiti asfalto lyg ir norėjo, bet už jį mokėti nepanoro.

Dar kiti sutikimą prisidėti pasirašė, bet kai sužinojo, kad teks mokėti sumą, paskaičiuotą nuo dviejų jų valdomų sodų sklypų, po valandos sugrįžę sutikimus suplėšė.

„Visko buvo. Svarstant siūlymą pirmajame susirinkime, atsirado tokių, kurie puolė kaltinti, kad sąmatą ruošęs žmogus kažką mėgina „prastumti“. Taip visada nutinka, žmonės šaukia ir įtarinėja, o iš tiesų tai jie niekuo nesidomi. Antrą susirinkimą tik po dvejų metų šiuo klausimu šaukėme. Lyg ir aptarę buvome, bet prasidėjo karas ir viskas dvigubai pabrango“, – pasakojo bendrijos pirmininkas.

N. Gorčiakov pripažino, kad jei ne tušti ginčai tarp sodininkų, prieš kelerius metus asfaltavimo darbus dar buvo įmanoma padaryti už 118 tūkst. eurų.

Sparčiai: kelią planuojama išasfaltuoti per du mėnesius. / A. Aleksėjūnaitės nuotr.

Perpus su savivaldybe

Vis tik išeitis buvo rasta – bendrija sutarė su Klaipėdos rajono savivaldybe, kad asfaltą ties su 50 proc. pačios bendrijos lėšų prisidėjimu.

Kaip numato teisės aktai, sodininkai pirma turėjo, vaizdžiai tariant, padėti visą reikalingą sumą ant stalo, tik tuomet savivaldybė pasirašė finansavimo sutartį likusiai lėšų daliai.

„156 tūkst. mūsų eurų, tokia pat suma – iš Klaipėdos rajono savivaldybės. Tik mes dar už 13 tūkst. eurų turėjome atlikti papildomus darbus. Tai kadastriniai matavimai, dokumentacija, ekspertizės užsakymas ir projektavimo darbai“, – pasakojo N. Gorčiakov.

Nuo kiekvieno sodų bendrijos sklypo buvo paskaičiuota 252 eurų įmoka už asfaltavimo darbus. 42 eurus numatyta mokėti už vieną arą.

„Labai pyko tie, kurie turi dvigubus sklypus. Jiems mokėti reikėjo per 500 eurų. Na, ką padarysi, ir aš turiu dvigubą sklypą. Bet taip bendrija nubalsavo, kad geriausia būtų įmoką „pririšti“ prie valdomų arų skaičiaus“, – teigė pirmininkas.

Bendrija rengė apklausą, aiškinosi, kiek narių pritartų projektui.

„Vienas žmogelis noriai pasirašė anketą, sakė sutinkąs. Tačiau po valandos sugrįžo, liepė atšaukti sutikimą. Nes susiprato, kad turi dvigubą sklypą. Kokių tik ginčų nebuvo. Bet mane labiausiai šokiravo vienos jaunos šeimos istorija. Trečius metus jie čia gyvena, už sodą bendrijai nemoka ir už kelią atsisakė mokėti. Jaunimas šiais laikais tik reikalavimus moka kelti, apie pareigas nėra girdėję. O štai kai kurie pensininkai patys pirmieji sumokėjo. Tai viską pasako“, – neslėpė bendrijos pirmininkas.

Kaltinimų lavina

Kiti sodininkai, net nesidomėję, kaip vyksta kelio asfaltavimo reikalai, lengva ranka pirmininko adresu taškėsi įvairiausiais kaltinimais.

„Tai esą man į kišenę viskas, kiti aiškino, kad nuplauks tie pinigai ir jokio asfalto nebus. O treti pareiškė, kad susimokės tik tada, kai pamatys techniką ant kelio. Žmonės neturi jokio supratimo, kiek vargo kelių reikia nueiti, kad įgyvendintum projektą su 50 proc. savivaldybės prisidėjimu. Kartais ir skaudu būdavo“, – pripažino N. Gorčiakov.

Buvo ir toks momentas, kai iki galutinio taško, tai yra sutarties su savivaldybe pasirašymo, bendrija pritrūko trijų tūkstančių eurų.

„Atėjau pas buhalterę ir pasakiau: duodu iš savo kišenės. Ji nors ir akis išpūtė, bet patikino, kad užfiksuos kaip permoką, o po to gal pavyks susigrąžinti pinigus. Aš nenurimau, visur ėjau – apėjau aplink bendriją įsikūrusias bendroves, lentpjūvėje buvau. Net nuėjau pas aplinkinius gyventojus, kurie nėra sodų bendrijos nariai, bet keliu važiuoja, įsikūrę jie tolėliau. Ir tie prisidėjo“, – vargo kelius pasakojo bendrijos pirmininkas.

Nikolaj Gorčiakov / Asmeninio archyvo nuotr.

Ginčai – teisme

Daugelis sodininkų, ypač tie, kurie gyvena Klaipėdoje, visa šia istorija nesidomėjo iki šiol.

Net prasidėjus asfaltavimo darbams dalis sodininkų vis dar feisbuke be skrupulų svaičioja apie esą nežinia kur pradingusius surinktus pinigus.

„Kartais jau net norėjosi viską mesti. Bendrijos aukščiausiasis valdymo organas yra sodininkų susirinkimas, o jo metu nubalsuota už kelią. Tačiau iki dabar dar yra tokių, kurie neprisideda, tenka kreiptis į teismą. Net keista, juk teismo keliu žmogus turi susimokėti žymiai daugiau. Kai kurie aiškina, kad tik burokus sode augina, jiems kelio esą nereikia“, – prisiminė bendrijos pirmininkas.

Buvo ir tokių, kurie garsiai pareiškė, kad samdys advokatą, išleis tūkstančius, bet jokiu būdu nemokės už kelio asfaltavimą. Esą kam mokėti, tegul savivaldybė asfaltuoja.

Viena sodininkė pati padavė bendriją į teismą.

„Teismas vis tiek jai priteisė mokėti. Ir žyminį mokestį, ir išlaidas už advokato paslaugas turėjo padengti. Žmogus tiek išleido ir dar vis tiek teko susimokėti“, – pripažino N. Gorčiakov.

Pabaiga – šią vasarą

Pokalbiai su Klaipėdos rajono savivaldybe dėl šio kelio asfaltavimo vyko nuo 2019-ųjų.

Sudarinėjant asfaltuojamų kelių eiliškumo sąrašą, atsižvelgiama į tai, ar kelias „pravažiuojamas“, tai yra aklagatvis. Skaičiuojama, kiek gyventojų naudojasi keliu, ar juo važiuoja maršrutinis autobusas, ar važiuoja mokyklinis autobusiukas.

Taip visada nutinka, žmonės šaukia ir įtarinėja, o iš tiesų tai jie niekuo nesidomi.

Iš viso bendrijoje gyvenamąją vietą deklaravę net 232 gyventojai. Realiai jų gali būti daugiau, nes jaunesni žmonės dėl vietos darželyje deklaruoja gyvenantys uostamiestyje.

Nedidelis oficialiai gyvenančių žmonių skaičius ir buvo stabdys vis prašant savivaldybės asfalto iš biudžeto lėšų.

„Kai pasirašėme sutartį su savivaldybe, lyg akmuo nukrito. Beliko laukti rangos konkurso. Konkursą laimėjo įmonė „Eurovia Lietuva“. Ji dar 50-ia tūkstančių eurų pamažino projekto sumą, pasisiūlė už mažiau atlikti darbus“, – pasakojo N. Gorčiakov.

Net ir pasirašius sutartį su rangove, kurį laiką laimėtoja dar nebuvo viešinama, nes buvo konkurso rezultatų apskundimo laikotarpis.

„Pasipylė kaltinimai, esą rangovas slepiamas, nes kažkas ieško, kaip „atkatus“ gauti. Užmuša visa tai. Sunku net susivaldyti. Už tuos, kurie nemoka, juk kažkas kitas turi sumokėti, turi padengti reikalingą sumą. Vieni gyventojai man yra pareiškę, kad visi šie pinigai man į kišenę eina. Aš jiems tiesiai pasakiau, kad jei tik turėčiau laiko, į teismą už tokius žodžius paduočiau“, – apie patirtą apmaudą pasakojo pirmininkas.

Iš 670 sklypų savininkų už kelią savo įnašą pervedė 546.

Dar 41 sklypo savininkas moka įmoką dalimis, nes bendrija sutarė, jog yra tokių gyventojų, kurių pajamos neleidžia susimokėti visos sumos.

„Bendrovė „Eurovia Lietuva“ jau pradėjo darbus. Iš viso asfaltuojame vieną kilometrą. Rangovas žada darbus padaryti per du mėnesius, nors projektui numatyta dešimt mėnesių. Aišku, po asfalto dar laukia kiti darbai – ženklinimas, šalikelių sutvarkymas. Viso projekto vertė – 309 tūkst. eurų“, – teigė N. Gorčiakov.

A. Aleksėjūnaitės nuotr.

Pasinaudojo alternatyva

Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas gyventojams priminė, kad projektų įgyvendinimo tvarka, penkiasdešimčia procentų prisidedant savivaldybei, jau veikia ne pirmus metus.

„Programa rajone veikia jau devinti metai. Klaipėdos rajone keliai yra tvarkomi pagal patvirtintą ilgalaikį planą, tad ši alternatyva leidžia gyventojams sutvarkytais keliais, gatvėmis ir kiemais džiaugtis greičiau, nelaukiant bendroje savivaldybės tarybos patvirtintoje eilėje“, – sakė Klaipėdos rajono meras B. Markauskas.

Vien pernai pagal programą rajone asfaltuotos dvi gatvės, kurių bendras ilgis siekė beveik du kilometrus, taip pat su daliniu gyventojų prisidėjimu įrengtas ir vienos gatvės apšvietimas.