- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Legendinis žurnalas „Kultūros barai“ nesulaukė finansavimo iš naujojo Medijų fondo ir pristabdė savo veiklą. Konkurso pinigams gauti leidėjai laukė jau gerą pusmetį, o jis pasirodys tik pavasariop. Pinigų pritrūko ir dar beveik dešimčiai kultūros atstovų. Vis dėlto tiek Kultūros ministerija, tiek pats fondas tikina, kad problemos bus išspręstos. Tačiau kultūrininkai nusivylę, kad politikams kultūra – trečiaeilis dalykas. Situaciją LNK žinioms pakomentavo kultūros ir ministerijos bei fondo atstovai.
Pirmasis žurnalo „Kultūros barai“ numeris išleistas dar 1965 m. Tačiau dabar ištikimiausi jo skaitytojai lieka nusivylę, mat parduotuvėse žurnalo nėra, o bibliotekose – tik seni leidinio numeriai.
„Pasidomėjome būtent šių metų sausio mėnesio skaitomumu, tai šį mėnesį buvo 34 šio leidinio užsakymai. Manyčiau, kad (skaitomumas) yra gana didelis, nes šiaip dažnai užsako šitą leidinį“, – teigė Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos atstovė Aušra Vaškevičienė.
„Kultūros barai“ buvo priversti užsidaryti pritrūkus piniginės paramos. Redakcijoje žodynai, žurnalai ir knygos apie kultūrą jau visą mėnesį dulka nejudinami.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Aš dirbu šiame žurnale nuo 1999 m. Bus bemaž ketvirtis amžiaus ir esu dalyvavęs daugybėje pašnekesių ir Kultūros ministerijoje, ir kitose institucijose, ir fonduose, ir prezidentūroje. Būdavo situacijų, bet ši situacija, matote, gal pati dramatiškiausia“, – sakė vienas „Kultūros barų“ rengėjų Almantas Samalavičius.
Be šio leidinio, finansavimas, kurį skirti turėjo Medijų rėmimo fondas, nepasiekė ir dar dešimties kultūrinių leidinių. Konkurso pinigams gauti kultūrininkai laukė jau prieš gerą pusmetį. Šiemet pinigų fonde yra kone dvigubai nei pernai – 6,5 mln. eurų. Tačiau problemų kilo ne dėl pinigų trūkumo, o dėl laiko, mat Medijų taryba ir Medijų fondas veikia dar tik pusantro mėnesio.
„Taip, tai šiek tiek užtrunka, nes tai yra demokratija, nepamirškime, kad mes esame demokratinėje valstybėje ir yra teisinių dalykų. [...] mes galime sėsti kartu, tartis ir atrasti kompromisų“, – situaciją pakomentavo pats Medijų rėmimo fondo direktorius Ruslanas Iržikevičius.
Tačiau kai kurie kultūros atstovai tikina, kad kompromisų su politikais ieškojimas – beprasmis.
„Kultūrą sudėtingiau suvokti. Ją reikia išmanyti. Bėda, kad mūsų politikams trūksta kultūros, o kultūros žmonėms – politiškumo. Dėl to galbūt nevyksta tas dialogas“, – svarstė teatro režisierius Oskaras Koršunovas.
Vis dėlto, „Kultūros barai“ viliasi, kad finansavimas juos pasieks pavasario viduryje.
Kol kas ministerija turi laikiną sprendimą. „Mes tą pagalbos ranką ištiesime per viešuosius pirkimus pirkdami reklaminį plotą šiuose leidiniuose kultūrinei informacijai“, – įvardijo jį kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius.
Toks sprendimas kainuos iki 10 tūkst. eurų. Tačiau, kad šios sumos pakaktų išsilaikyti – leidykla nė nesvajoja, tad ir ateitis išlieka miglota. Jau ir sausio mėnesio numerį žurnalo redaktorė leis iš savų pinigų.
„Mes įvertinsime ministerijos pasiūlymus, susiskaičiuosime, ką mes galime daryti, ir mes tikrai nenorėtume užsidaryti, bet tai priklausys nuo aplinkybių sumos“, – teigė A. Samalavičius.
Tačiau Kultūros ministerija nė neslepia, kad ši parama skirta ne išsilaikyti rinkoje, o tik padengti būtiniausius leidyklos kaštus. Esą padės projektinis finansavimas.
„Matydami situaciją ir suprasdami, kad tai yra pirmasis Medijų rėmimo fondo kvietimas, mes po diskusijos pabandysime sutrumpinti priėmimo laiką kiek galima labiau“, – tikino kultūros viceministras.
Tokios situacijos nebus.
Tik kiti kultūros atstovai sako, kad tokia situacija Lietuvoje dažna, mat kultūra valdininkams esą trečiaeilis dalykas. Tą jaučia ne tik leidėjai, bet ir aktoriai, režisieriai.
„Man atrodo, tiesiog ateina pabaiga, nes iš Kultūros tarybos fondo teatras pastatymui gali gauti tiek pinigų, kad iš esmės negali realizuoti jokio rimto pastatymo“, – sakė O. Koršunovas.
Tačiau Medijų fondas žada, kad ateityje pinigų kultūrininkams nepritrūks. „Tokios situacijos nebus“, – ramino Medijų rėmimo fondo direktorius.
Kitą savaitę Medijų rėmimo taryba žada paskelbti konkurso taisykles, o vasario pabaigoje skelbti ir patį konkursą. Tada kultūros atstovai, tokie kaip „Kultūros barai“, turės galimybę prašyti valstybės finansavimo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimui bus pasiūlyta 2027-uosius metus paskelbti Memorialinių muziejų metais
Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis antradienį ketina pasiūlyti parlamentui paskelbti 2027-uosius metus Memorialinių muziejų metais. ...
-
Prieš pat Kanų kino festivalį režisierius M. Rasoulofas pranešė palikęs Iraną
Irano kino režisierius Mohammadas Rasoulofas pirmadienį pareiškė palikęs Iraną, jis ten buvo nuteistas kalėti dėl kaltinimų sukėlęs pavojų nacionaliniam saugumui. ...
-
Antradienį prasideda Kanų kino festivalis, kuriame šiemet netrūks aštrių socialinių temų
Kanų kino festivaliui įprastu tapęs dramos elementas šiemet gali būti itin ryškus – antradienį prasidėsiantis prestižiškiausiu kino pramonėje laikomas renginys vyks karų, protestų, galimų darbuotojų streikų ir suintensyv...
-
Rekordinė šiluma paveikė Burbiškio dvaro tulpes
23 kartą lankytojai į Burbiškio dvarą traukė grožėtis tulpėmis. Tiesa, neįprastais karščiais prasidėjęs pavasaris šventę pakoregavo, pusė tulpių jau peržydėjo. Tačiau, anot sodininkės, šiemet lankytojai turėjo uni...
-
S. Kairys Belgijoje su ES kolegomis aptars pasirengimą dirbtinio intelekto amžiui
Kultūros ministras Simonas Kairys pirmadienį ir antradienį lankysis Antverpene ir Briuselyje, kur su Europos Sąjungos (ES) kultūros ministrais diskutuos kultūros vaidmens stiprinimo ir pasirengimo dirbti dirbtinio intelekto (DI) amžiuje klausimais. ...
-
Kino operatorių apdovanojimuose triumfavo J. Sičiūnas, M. Juodvalkytė
Lietuvos kino operatorių asociacijos apdovanojimuose „Ąžuolas 2024“ įvertinti geriausi kino meistrai, pagrindiniai apdovanojimai atiteko Juliui Sičiūnui, Mildai Juodvalkytei, už viso gyvenimo nuopelnus pagerbtas Arvidas Andrijus Baronas. ...
-
Gegužė – su poezijos žiedais1
Tradiciškai Kaune šį savaitgalį jau 60-ąjį kartą prasidės tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris 2024“, kurį rengia Lietuvos rašytojų sąjunga (LRS), Rašytojų klubas. Seniausio Lietuvos poezijos k...
-
2026 metais Tokijuje planuojama eksponuoti M. K. Čiurliono darbus
Po dvejų metų Japonijos sostinėje Tokijuje planuojama surengti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio darbų parodą. ...
-
Pamatyti M. K. Čiurlionio jūrą1
Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) – premjera „Čiurlionio peizažai: jūra“. Spektaklyje skamba Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninės poemos „Jūros sonata“ garsai, jo ir sutuoktinės Sofijos Kymantaitės-Čiurlio...
-
Patriotiškumo ugnį įžiebs Z. Bružaitės „Requiem. Laisvės vardan“6
Praėjus 52 metams po Romo Kalantos žūties, jo auką dėl laisvės ir Kauno pavasario antitarybinių protestų dvasią miestiečiai tradiciškai prisimins gegužės 14-osios vakarą, Muzikinio teatro sodelyje skambant kompozitorės Zitos Bružaitės &b...