.png)
- Saulius Pocius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Saulius Pocius
Kol kultūros ministras zyliojo tarp Vilniaus ir Klaipėdos, paaiškėjo, kad tėviškėje egzistuoja tūkstančiai kultūrinių organizacijų. Vien sostinėje jų – 4 tūkst. vnt. Tai kiek yra menininkų „ant visos Lietuvos“? Turėtų būti dešimtys tūkstančių.
Iš ko jie gyvena? Sprendžiant iš kilusio erzelio – iš biudžeto asignavimų, projektų, fondų ir kitų paternalistinių versmių.
Nenugeibusioje realybėje kultūra, menas tikrai yra gėris. Ir grožis. Jei, žinoma, tai autentiškasis gėris ir grožis, kuriantis prasmę. Tačiau skaičiuojant tuos tūkstančius kūrėjų, ima rangytis klausimas, o ką tie asmenys sutvėrė tokio, kad jų kūrinių pakerėtas pasaulis aiktelėtų? Kur tie šedevrai, galintys lygiuotis į R. M. Rilkę, P. Brooką, I. Duncaną, G. Donizetti beigi J. Boschą?
Na, veikiausiai išgirsime kontrargumentą: kam tos senienos arba, kaip sako M. Mikutavičius, „oldskūl“? Juk dabar menas yra labai modernus, reikalaujantis įgūdžių jį suvokti, taip sakant, ne kiekvienam asilui skirtas.
Vadinamųjų lietuviško meno kūrėjų vegetatyviniai periodai tapo panašūs į namudinį kočėlų drožimą, o kultūriniai susivienijimai – į kooperatyvinį verslą.
Gerai. Tai kuris mūsų tėviškės modernistų prilygsta É. Manet arba Ch. Baudelaire’ui, o popkultūroje – A. Warholui ar Y. Ono? Na, bent jau S. Germanotta’i arba E. Van Halenui?
Kad ir ką mūsiškiai bekurtų, iš radijo taško vis tiek skardena E. Kuodis ir J. Girijotas.
Tiesa, to printerinio dadaizmo, pamaiviškos grafomanijos ir apskritai pseudokūrinijos tikrai pas mus yra gastronomiškai sočiai. Mažai tik itin ryškios autentikos, nudriekiančios takelį į transcendenciją ir tikrąją pojūčių ar jausenų metafiziką.
Vadinamųjų lietuviško meno kūrėjų vegetatyviniai periodai tapo panašūs į namudinį kočėlų drožimą, o kultūriniai susivienijimai – į kooperatyvinį verslą, kurio pagiriotas kredo vis rėkauja: „Duokite pinigų!“, nors kaip menas mums peršama dainelė, knyga arba pateršta drobė iš tiesų tėra tik chroniškas negalavimas.
P. S. Paprasti žmonės šneka, kad apie kultūros lygį mieste sprendžia ne iš performansų, o iš viešųjų tualetų skaičiaus. Na, logika, tiksliai atitinkanti A. Maslow piramidės struktūrą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
LKL ketvirtfinalis: Vilniaus ...
-
LKL ketvirfinalis: Vilniaus ...
-
Baltijos Ministrų Tarybos min...
-
G. Jeglinsko porinkiminė spau...
-
A. Mazuronio porinkiminė spau...
-
D. Žalimo spaudos konferencij...
-
E. Vaitkaus porinkiminė spaud...
-
Porinkiminė Remigijaus Žemai...
-
G. Nausėdos porinkiminė spau...
-
I. Vėgėlės porinkiminė spa...
-
Savivertės nuospaudos5Šiandien „Eurovizijoje“ nuskambės lietuviškai atliekama daina, pakėlusi visą Malmės areną ant kojų. Koks pasididžiavimas sava kalba! Nereikia nė 1,3 mln. eurų, už kuriuos Valstybinė lietuvių kalbos komisija ketina stiprint...
-
Skaitymo pagirios1Skaudėjo galvą, nes gegužęs 7 d., kaip ir kasmet, buvo švenčiama Knygos diena. Skaitytoja vėl padaugino – per daug prisiskaitė, nes be saiko varė iki paryčių. Tada prisiekė – daugiau nė puslapio, na, nebent tik savaitgaliais ir t...
-
Lauko išvietės paveldas19Kerenskių giminės atstovas Aleksandras Fiodorovičius (1881–1970) jau buvo dingęs, tačiau Laikinosios vyriausybės nariai to dar nežinojo ir 1917 m. spalio 25 d. (pagal Julijaus kalendorių) popietę susirinko į paskutinį savo posėdį. ...
-
Auksinis aštuonetas2Yra toks smagus filmas „Oušeno aštuntukas“ apie pramuštgalvių šutvę ir jų tobulą vagystę. Bet kalba šįkart ne apie holivudišką versiją. Lietuviškas variantas kur kas įdomesnis – čia a...
-
Kodėl mes ne Amerika?7Kodėl mūsų rinkimų kampanijos atrodo kaip melancholijos persmelktas moliūgas juodame lauke. Lauke, kur mėnulis šviečia visur, išskyrus jį. ...
-
E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybai6Buvęs (ir galimai būsimas) JAV prezidentas Donaldas Trumpas į aljansus žiūri per sandorių prizmę. Jo kalbose nėra miglotos retorikos apie vadinamosios D dienos išsilaipinimą, Berlyno sieną ar džiaugsmingą Europos susivienijimą 1989–19...
-
Poetų ar miestų karas?3Kiekviena XX a. kauniečių karta užaugo su sava Vilniaus idėja. Dabar nė vienas jų vasaros neįsivaizduoja be pajūrio, tarpukariu ateities neįsivaizdavo be Vilniaus. Jų nenoru „nurimti be Vilniaus“ sumaniai pasinaudojo ir Kremlius, š...
-
Kiekviena diena – lyg asilų šventė21Vos tik dienraštyje pasirodė straipsnis apie trijų Baltijos šalių sėkmę, patirtą per 20 metų Europos Sąjungoje, iškart sučiurleno komentatorių pagiežos upeliai. ...
-
V. Matijošaitis apie verslo pasitraukimą iš Rusijos: visi žinojo, kad čia buvo tik laiko klausimas104Jeigu iki šiol dirbčiau versle, pastarasis laikotarpis būtų skirtas vien atsakinėjimui į klausimus „kas, kaip, kada ir už kiek“. Tema jau išsemta, bet klausimai pilasi toliau. Kai kas negali susitaikyti su mintimi, kad „Vi...
-
Palangoje galėjome stebėti vieningos kultūros Europą2Savaitgalį teko praleisti Palangoje. Mero Šarūno Vaitkaus kvietimu teko dalyvauti Palangoje įvykusiame Europos brasbandų (varinių pučiamųjų orkestrų) čempionate. ...