- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) tenkino buvusio parlamentaro Aleksandro Sacharuko skundą prieš Lietuvą, kad valstybė neužtikrino jam nešališko ir nepriklausomo teismo.
Tokį sprendimą teismas Strasbūre paskelbė antradienį.
EŽTT nusprendė, kad Lietuvos teismai, nagrinėję jam iškeltą baudžiamąją bylą, pažeidė teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principą, kurį įtvirtina Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija.
Savo dar 2019 metais pateiktame skunde A. Sacharukas nurodė, kad tas pats Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjas jo baudžiamąją bylą nagrinėjo du kartus – pirmąkart, kai LAT perdavė baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka ir antrąkart, kai buvo nagrinėjamas jo kasacinis skundas dėl Lietuvos apeliacinio teismo priimto apkaltinamojo nuosprendžio.
EŽTT nusprendė, kad buvusio parlamentaro baimė, kad atitinkamas teisėjas galėjo susidaryti išankstinę nuomonę dėl jo kaltės, yra pagrįsta.
Teismas netenkino A. Sacharuko skundo dalies, kad buvo pažeistas kitas Konvencijos straipsnis, kuriame numatoma, kad „nėra bausmės be įstatymo“.
„Nors Seimas neleido panaikinti mano neliečiamybės, dar mano kadencijos metu buvo priimtas Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimas, sudarantis galimybę mane patraukti baudžiamojon atsakomybėn pasibaigus mano, kaip Seimo nario, kadencijai – tapau pirmuoju Seimo nariu, nuteistu už tai, kad balsavau vietoje kito Seimo nario, nors iki tol Seime balsavimas kito Seimo nario vardu buvo laikomas susiklosčiusia parlamentinės veiklos tradicija“, – skunde Strasbūro teismui nurodė A. Sacharukas.
Nors EŽTT priėmė A. Sacharukui iš dalies palankų sprendimą, piniginės kompensacijos nepriteisė teigdamas, kad Konvencijos vieno iš straipsnių pažeidimo konstatavimas savaime yra pakankamas atlyginimas už bet kokią pareiškėjo patirtą neturtinę žalą.
Aukščiausiasis Teismas 2018 metais paliko galioti metais prieš tai Apeliacinio teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį A. Sacharukui. Ši byla susijusi su balsavimu už kitą tuometinį Seimo narį Liną Karalių.
Prieš tai A. Sacharukas buvo išteisintas dėl visų kaltinimų. Tačiau Aukščiausiasis Teismas pirmą kartą gavęs bylą grąžino nagrinėti iš naujo.
2016 metų gruodį kasacinės instancijos teismo teisėjai paskelbė, kad A. Sacharuko išteisinamasis nuosprendis pagrįstas neteisiniais argumentais – A.Sacharukui palankiuose sprendimuose daug dėmesio skiriama teiginiui, kad Seime buvo susiformavusi praktika balsuoti už kitus Seimo narius.
Bylos duomenimis, 2010 metais A. Sacharukas neteisėtai įgijo ir laikė bei panaudojo frakcijos kolegos L. Karaliaus Seimo nario pažymėjimą, užsiregistravo Seimo narių registracijos protokole, balsavo už įvairų įstatymų projektų pakeitimus L. Karaliaus vardu. L.Karalius tuo metu buvo išvykęs į Aziją. Už šį nusižengimą A. Sacharukui ir L. Karaliui Seime surengta apkalta. Po balsavimo L. Karalius prarado parlamentaro mandatą, o A.Sacharukui kelių balsų persvara pavyko jį išsaugoti.
A. Sacharukas tuomet teismuose piktinosi, kad panašiai elgėsi ir kiti Seimo nariai, tačiau jie nebuvo baudžiami.
2019 metais Vilniaus miesto apylinkės teismas panaikino A. Sacharuko teistumą jo prašymu, nes buvęs parlamentaras pateikė dokumentus, kad yra sumokėjęs jam skirtą 1 882 eurų baudą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Čmilytė-Nielsen: sprendžiant dėl gynybos finansavimo reikia ieškoti balanso2
Sprendžiant dėl didesnio finansavimo gynybai negalima naštos užkrauti vienai visuomenės grupei, sako Liberalų sąjūdžio lyderė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. ...
-
Liberalų sąjūdis organizuoja saugumo forumą: aptars valstybės gynybos finansavimą
Šeštadienį Liberalų sąjūdis organizuoja Gynybos forumą, kuriame aptars pasiūlymus Valstybės gynybos finansavimo modeliui. ...
-
Prezidentas vetavo įstatymą dėl patikimumo deklaracijų dalyvaujantiesiems NATO pirkimuose8
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį vetavo įstatymą, kuriame patikslinti patikimumo deklaracijų išdavimo kriterijai, norintiesiems dalyvauti NATO pirkimuose. ...
-
Lietuvos, Latvijos ministrai aptarė, kaip užpildyti trūkstamus karinius pajėgumus regione2
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas penktadienį su Latvijos kolega Andriu Sprūdu aptarė regiono saugumo klausimą, ir būdus, kaip užpildyti trūkstamus karinius pajėgumus. ...
-
Prezidentas G. Nausėda – apie M. Sinkevičių: aš atvažiuoju pas merą, kuris šiandien yra nekaltas47
Jonavoje viešėjęs šalies prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad sprendimas uždaryti miestų ligoninių akušerijos ginekologijos skyrius, jei per metus nebūna 600 gimdymų, yra klaida. Viešėdamas Jonavoje šalies vadovas t...
-
G. Nausėda jau mato, kas galėtų užimti premjero pareigas po Seimo rinkimų60
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad matytų Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderę Viliją Blinkevičiūtę einančią premjerės pareigas po rudenį vyksiančių Seimo rinkimų. ...
-
Seimo kanceliarija aiškinasi, ar per VSD pranešėjo tyrimą neatskleista įslaptintų duomenų1
Seimo kanceliarija sudarė komisiją ištirti, ar atliekant parlamentinį tyrimą dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informacijos, neteisėtai neatskleista įslaptintų duomenų ir ar jų dalis nebuvo prarasta. ...
-
Išpuolis prieš Slovakijos premjerą: ar mūsų politikai saugūs?16
Precedento neturintis išpuolis prieš Slovakijos premjerą sujaudino ir Lietuvos politikus. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad buvo šokiruota, o buvęs premjeras Saulius Skvernelis kritikuoja Slovakijos politiko apsaugi...
-
V. Blinkevičiūtė: panašu, kad bandoma susidoroti su M. Sinkevičiumi22
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė mano, kad su šiuo metu dėl dokumento klastojimo ir turto pasisavinimo teisiamu Jonavos rajono teisiamu meru Mindaugu Sinkevičiumi yra bandoma susidoroti. ...
-
Kodėl rinkimai Lietuvoje – nematomi39
Dilema: jei pinigų labai daug, rinkimai komercializuojasi ir iš tikrųjų, švelniai tariant, įvairūs asmenys gali ateiti į politiką. Jei jų per mažai – sunkiau prasibrauti naujoms idėjoms. ...