„Manau, kad tikrai yra pagrindo kvestionuoti šitos komisijos sudarymo teisėtumą. Na, o tai, kas vyko komisijos darbo metu, apskritai sunkiai atlaiko kritiką, kadangi kartais tai buvo panašu į Stalino komisiją, o ne į pranešėjo komisiją“, – penktadienį žurnalistams sakė valstybės vadovas, paklaustas, ar pritaria opozicijos sumanymui kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl šios komisijos veiklos.

Ketvirtadienį trys opozicinės Seimo frakcijos pranešė, kad inicijuos kreipimąsi į KT dėl laikinosios Seimo komisijos darbo, tiriant pranešėjo istoriją.

Opozicijos teigimu, KT turėtų pasisakyti, ar laikinosios specialiosios komisijos gali reikalauti iš specialiųjų tarnybų, kad jos atskleistų duomenis, darbo metodus, priemones.

Atliekant parlamentinį tyrimą nagrinėta buvusio VSD pareigūno Tomo Gailiaus pateikta informacija apie departamento vadovų veiksmus 2018–2019 metais tikrinant tuometinio kandidato į prezidentus G. Nausėdos aplinką, patikrinimo duomenų atskleidimą tretiesiems asmenims, praėjusių prezidento rinkimų finansavimą, galimą neteisėtą įtaką įvedant sankcijas Baltarusijai.

Na, o tai, kas vyko komisijos darbo metu, apskritai sunkiai atlaiko kritiką, kadangi kartais tai buvo panašu į Stalino komisiją, o ne į pranešėjo komisiją.

Po penkis mėnesius trukusio tyrimo komisija konstatavo, kad prezidentas G. Nausėda yra pažeidžiamas ir galėjo sulaužyti priesaiką neatsakydamas į komisijos klausimus.

Komisija teigia gavusi duomenų, kad kelios dešimtys asmenų iš tuometinio kandidato G. Nausėdos aplinkos buvo susiję su baltarusiškų trąšu verslu, Rusijos ir Baltarusijos žvalgybų tarnybomis, palaikė ryšius su Rusijos ir Baltarusijos diplomatais ir pan. Anot tyrėjų, tai daro prezidentą pažeidžiamą.

Komisija taip pat tvirtina surinkusi duomenų, kad „kai kurie su baltarusiškų trąšų verslu susiję asmenys bandė tapti ir tapo nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių valstybės įstaigų vadovais bei išrinktojo prezidento patarėjais“.

Komisijos teigimu, apie G. Nausėdos aplinkos ir riziką keliančių asmenų ryšius buvo žinoma VSD direktoriui Dariui Jauniškiui, „tačiau šią informaciją jis nuo komisijos ir sprendimų priėmėjų nuslėpė“.

Išvadose taip pat konstatuota, jog prieš penkerius metus D. Jauniškis talkino G. Nausėdai rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo komandą ir rėmėjus, o šių asmenų sąrašą žvalgyba gavo iš paties G. Nausėdos arba jis buvo perduotas jo pavedimu.

Be to, dokumente nurodyta, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Linas Pernavas piktnaudžiavo pareigomis neteikdamas duomenų Seimo komisijai apie vykdytą kriminalinės žvalgybos tyrimą, o VSD direktorius D. Jauniškis teikė klaidinančią informaciją Seimo komisijai.

Generalinės prokuratūros, VSD ir STT vadovai kaltina Seimo komisiją šališkumu, įgaliojimų viršijimu, spaudimo darymu. Anot jų, Seimo komisija darydama išvadas neatsižvelgė į dalį pateiktų dokumentų, liudijimų, ignoravo faktus, reikalavo pateikti kriminalinės žvalgybos medžiagą, nors tai daryti tarnyboms draudžia įstatymas.

Dėl to tarnybų vadovai Seimo tyrimo komisiją apskundė Seimo Etikos ir procedūrų komisijai.