Quantcast

Vilnius rašytojų akimis: L.Gira (2)

Šį kartą Liudo Giros poetinis pasivaikščiojimas paneriu po naktinį Vilnių. Neris poetui atrodo paslaptinga ir susimąsčiusi.

 







Liudas Gira
Neris vakarą (1917)

Tamson įsigūžusi, šnara Neris
Man pasaką slaptą ir seną,
Tik veltui ją stengiuos suprasti, nors vis,
Tamson įsigūžusi, šnara Neris
Ir amžių uždanga, vai, nenukris
Nuo burtų, kuriuos ji gyvena...
Tamson įsigūžusi, šnara Neris
Man pasaką slaptą ir seną...

Rūkai baltieji vysto Nerį,
Pranyko upė, ir krantai
Miglų bangosna pasinėrė.
Rūkai baltieji vysto Nerį,
Gūdu. Bet siela besigėri,
Lyg amžių slėpinius matai...
Rūkai baltieji vysto Nerį,
Pranyko upė, ir krantai

(...)

Nerie, mano upe gimtoji!
Paskendusi amžių sapne,
Sakyk, apie ką bevaitoji,
Nerie, mano upe gimtoji!
Nejau ir tave slegia toji
Mintis, kuri žudo mane?!
Nerie, mano upe gimtoji!
Sakyk, ko vaitoji sapne?! 


Šiame straipsnyje: girarašytojaspoetasNeris

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių