- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
NATO karinis aljansas ketvirtadienį mini 75-ąsias organizacijos įkūrimo sutarties pasirašymo Vašingtone metines.
Toliau pateikiame keletą faktų apie organizaciją, sukurtą Šaltojo karo metais ir vėl sustiprėjusią Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą akivaizdoje.
Nuo 12 iki 32 narių
1949 metais 12 šalių įkūrė Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją, Jungtinėms Valstijoms, Kanadai ir didžiajai Vakarų Europos daliai susivienijus siekiant pasipriešinti buvusios Antrojo pasaulinio karo sąjungininkės Sovietų Sąjungos grėsmei.
Pirmasis NATO generalinis sekretorius Hastingsas Ismay'us (Heistingsas Izmėjus) yra pasakęs, kad Aljansu siekiama laikyti rusus išorėje, amerikiečius – viduje, o vokiečius – apačioje.
1952 metais prie NATO prisijungė Turkija kartu su kaimynine Graikija, o po trejų metų nare tapo Vakarų Vokietija.
Pasibaigus Šaltajam karui, NATO patyrė kelias plėtros į rytus bangas, per kurias jos siena su Rusija išsiplėtė prisijungus Lenkijai ir Baltijos šalims.
2022 metais Maskvai įsiveržus į Ukrainą, Švedija ir Suomija atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo ir tapo 31-ąja ir 32-ąja narėmis.
Iš viso NATO šalyse gyvena beveik milijardas žmonių ir sukuriama apie 50 proc. pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP).
Jų kariuomenėse tarnauja 3,2 mln. vyrų ir moterų.
Islandija yra vienintelė narė, neturinti savo kariuomenės.
Kolektyvinės gynybos principas
Po 2001 metų rugsėjo 11-osios išpuolių prieš Jungtines Valstijas NATO tik kartą panaudojo savo 5-ojo straipsnio kolektyvinės gynybos principą, pagal kurį vienos Aljanso narės užpuolimas laikomas visų jų užpuolimu.
Šiuo sprendimu buvo parodyta parama pagrindinei Aljanso karinei galiai ir jis gerokai skyrėsi nuo grėsmės Europoje, kurią iš pradžių numatė aljanso įkūrėjai.
Po Rugsėjo 11-osios įvykių NATO įsitraukė į Afganistaną, kur liko iki 2021 metų, kai pasitraukus JAV pajėgoms į valdžią sugrįžo Talibanas.
2 proc. BVP
Reaguodamos į 2014 metais Maskvos įvykdytą neteisėtą Krymo aneksiją, NATO sąjungininkės susitarė siekti išlaidas gynybai padidinti iki 2 proc. BVP.
Ši pozicija buvo sugriežtinta po to, kai 2022-aisiais Maskva pradėjo plataus masto invaziją į kaimyninę šalį, nustatant gynybos biudžeto „grindis“ – mažiausiai 2 proc. BVP.
Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) anksčiau šiais metais sukritikavo JAV sąjungininkes dėl nepakankamų išlaidų gynybai, pareiškęs, kad skatintų Rusiją pulti finansinių įsipareigojimų neįvykdžiusias NATO nares.
Tikimasi, kad 2024 metais 20 NATO narių pasieks 2 proc. BVP išlaidų gynybai tikslą.
Misija Balkanuose
2024-ųjų birželį sukanka 25 metai, kai 1999-aisiais NATO dislokavo savo karius Kosove ir užbaigė Serbijos pajėgų išvedimą po 77 dienas trukusios oro kampanijos.
Ši karinė intervencija buvo tik antroji NATO istorijoje po Bosnijos 10-o dešimtmečio viduryje.
Praėjus ketvirčiui amžiaus, NATO taikos palaikymo pajėgos KFOR vis dar dislokuotos Balkanuose – tai ilgiausiai trunkanti Aljanso misija.
Praėjusiais metais padidėjus įtampai ir kilus riaušėms, per kurias buvo sužeisti 93 NATO kariai, sąjungininkai susitarė į KFOR nusiųsti dar 1 tūkst. karių, kad iš viso jų skaičius siektų apie puspenkto tūkstančio.
Be Balkanų, kitos svarbios NATO misijos užsienyje apima beveik du dešimtmečius trukusį dislokavimą Afganistane ir 2011-ųjų bombardavimo kampaniją Libijoje.
Santykiai su Prancūzija
Nė viena valstybė nėra išstojusi iš NATO nuo jos įkūrimo, tačiau Prancūzija beveik 43 metus nedalyvavo karinio vadovavimo struktūroje. 1966 metais tuometinis prezidentas Charlesas de Gaulle (Šarlis de Golis) pasitraukė iš jos, skųsdamasis JAV dominavimu.
Buvęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) 2009 metais atšaukė šį sprendimą, be kita ko lėmusį, kad NATO būstinė buvo perkelta iš Paryžiaus į Briuselį.
Vis dėlto Prancūzijos santykiai su NATO kartais būna įtempti. 2019 metais Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) pareiškė, kad Aljansą ištiko „smegenų mirtis“.
Vėliau E. Macronas 2022 metais rusų pradėtą puolimą prieš Ukrainą pavadino „elektros šoku“ Aljansui.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Gegužės 20-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Gegužės 20-oji, pirmadienis, 21 savaitė. Dangaus kūnai: saulė teka 5.05 val., leidžiasi 21.26 val. Dienos ilgumas 16.21 val. Mėnulis (priešpilnis) leidžiasi 3.55 val., teka 18.10 val. Vardadieniai: Akvilas, Alfredas, Bernardinas, Eidvilas, V...
-
Pareiškimas: JAV karių išvedimas iš Nigerio bus baigtas iki rugsėjo 15 dienos6
JAV karių išvedimas iš Nigerio, Vakarų Afrikos valstybės karinių vadovų reikalavimu, prasidėjo ir bus baigtas ne vėliau kaip rugsėjo 15 dieną, sakoma sekmadienį paskelbtame bendrame pareiškime. ...
-
Ispanija atšaukia savo ambasadorių Argentinoje dėl „įžeidimo“2
Ispanija atšauks savo ambasadorių Argentinoje po to, kai Argentinos prezidentas Javieras Milei sekmadienį Madride vykusiame renginyje Ispanijos ministro pirmininko Pedro Sanchezo žmoną pavadino „korumpuota“, pranešė užsienio rei...
-
Azerbaidžanas siūlo pagalbą E. Raisi sraigtasparnio paieškose6
Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas sekmadienį pareiškė, kad jo šalis galėtų prisidėti prie prezidento Ebrahimo Raisi sraigtasparnio paieškų. ...
-
J. Bidenas teigia siekiantis ilgalaikės taikos Artimuosiuose Rytuose2
JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) sekmadienį paragino nedelsiant nutraukti ugnį Gazos Ruože ir sakė, kad siekia ilgalaikės taikos, kuri apimtų Palestinos valstybės sukūrimą. ...
-
Iranas patvirtino netiesiogines derybas su Jungtinėmis Valstijomis1
Iranas patvirtino, kad Omane surengė netiesiogines derybas su Jungtinėmis Valstijomis, nors abi šalys nepalaiko diplomatinių santykių, pranešė valstybinė žiniasklaida. ...
-
Apklausa: 40 proc. vokiečių pritaria paramos Ukrainai mažinimui
Keturiasdešimt procentų Vokietijos gyventojų mano, kad pagalbos Ukrainai mažinimas yra vienas iš galimų taupymo būdų ginče dėl federalinio biudžeto, skelbia naujausia apklausos įmonės INSA apklausa, kurią sekmadienį paskelbė laikra&...
-
E. Macronas ir O. Scholzas išreiškė susirūpinimą dėl Sakartvelo „užsienio įtakos“ įstatymo2
Prancūzijos ir Vokietijos vadovai sekmadienį pareiškė, kad yra labai susirūpinę dėl padėties Sakartvele, kur parlamentas šią savaitę priėmė prieštaringai vertinamą ir, daugybės Europos Sąjungos politikų teigimu, bloko vertyb...
-
Žiniasklaida: Vokietijos gynybos ministras padidins karinę paramą Ukrainai
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius planuoja šįmet reikšmingai padidinti karinę paramą Ukrainai, informuoja dpa, remdamasi sekmadienį laikraštyje „Bild“ pasirodžiusiu straipsniu. ...
-
Iranas nuteisė garsų popmuzikos atlikėją kalėti1
Irano teismas nuteisė garsų populiariosios muzikos atlikėją Amirą Hosseiną Maghsoudloo (Amirą Hoseiną Magsoudlu), sceniniu vardu Tataloo (Tatalu), kalėti už „nepadoraus turinio platinimą“, sekmadienį pranešė valstybinė žiniask...