Karo išsekintoje Ukrainoje sekmadienį vyksta naujo, didesnes galias įgijusio parlamento rinkimai, kurie užbaigs istorinį šalies ištrūkimą iš Rusijos įtakos sferos ir atsigręžimą į Vakarus, bet veikiausiai paaštrins vidinį susiskaldymą.

Rinkimų apylinkės atsidarė 8 val. vietos (ir Lietuvos) laiku ir dirbs iki 20 val. vakaro. Netrukus po to bus paskelbti balsavusiųjų apklausų rezultatai.

Aukščiausiosios Rados rinkimuose dalyvauja bent 29 partijos, iš kurių tik nedidelė dalis įveiks 5 proc. balsų slenkstį ir pateks į parlamentą, o 3 468 kandidatai varžosi 225 vienmandatėse apygardose.

Pusė įstatymų leidėjų renkami pagal proporcinę sistemą iš partijų sąrašų daugiamandatėje apygardoje. Kita dalis bus išrinkta pagal mažoritarinę sistemą vienmandatėse apygardose.

Pirma laiko sušauktuose rinkimuose, vykstančiuose praėjus aštuoniems mėnesiams po to, kai po gatvių sukilimo buvo nuverstas Maskvos remiamas prezidentas Viktoras Janukovyčius, įtikinamą pergalę, kaip rodo apklausos, švęs reformatoriai ir nacionalistai, remiantys prezidento Petro Porošenkos siekį priartinti Ukrainą prie Vakarų.

Šeštadienį kreipdamasis per televiziją, P.Porošenka sakė norintis, kad susidarytų dauguma, pajėgi priimti proeuropietiškos programos įstatymus ir nutraukti ryšius su sovietine praeitimi.

„Be tokios daugumos parlamente prezidento programa ... paprasčiausiai liktų popieriuje“, – pabrėžė jis.

Prognozuojama, kad Petro Porošenkos blokas – netvirtas politinis aljansas, sudarytas iš jo partijos „Solidarnist“ („Solidarumas“) ir buvusio bokso čempiono Vitalijaus Klyčko partijos UDAR – taps pagrindine jėga 450 vietų Aukščiausioje Radoje. Balsavimo išvakarės P.Porošenka pareiškė, kad į valdžią ateis „visiškai naujas parlamentas“, kuris „bus reformuojantis, nekorumpuotas, proukrainietiškas, o ne prosovietinis“.

Tačiau P.Porošenkos blokas veikiausiai neužsitikrins absoliučios daugumos, todėl jai gali tekti formuoti koalicija su radikalesnių pažiūrų nacionalistais, įtariai vertinančiais prezidento pastangas derėtis dėl taikos su prorusiškais sukilėliais, kontroliuojančiais didžiules teritorijas šalies rytiniame pramonės regione.

Ši švelnesnė linija tikriausiai sulauks pasipriešinimo naujos sudėties parlamente, tarp kurio deputatų veikiausiai bus griežtosios linijos nacionalistų ir į politiką pasukusių buvusių karių.

Naujasis parlamentas turės didesnes galias, įskaitant teisę skirti premjerą ir daugumą ministrų kabineto narių.

P.Porošenka šeštadienį tvirtino, kad konfliktas rytų Ukrainoje negali turėti „karinio sprendinio“.

„Jokia kritika, kad ir kokia būtų aštri ir skaudi, nesustabdys manęs nuo pastangų ieškoti taikaus kelio iš dabartinės padėties“, – pabrėžė jis.

Trauma dėl maždaug 3,7 tūkst. žmonių žūties per kautynes ir Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos suteikia niūrią atmosferą rinkimams, kurie, kaip planuota, turėjo tapti baigiamuoju žingsniu prodemokratinių jėgų revoliucijoje.

Dėl to anksčiau didesnių rūpesčių nekėlusi takoskyra tarp rytinio regiono, kuriame gyvena daugiausiai Maskvai simpatizuojantys rusakalbiai, ir labiau nacionalistinių pažiūrų ukrainiečių vakaruose tapo pražūtingu frontu, keliančiu grėsmę visos šalies ateičiai.

Tebesitęsiant šiai sumaiščiai, 27 vietos parlamente, kurias turėtų užimti deputatai ir konflikto apimtos zonos, liks neužimtos, sakė rinkimų pareigūnai.

Iš Ukrainos 36,5 mln. rinkėjų apie 1,8 mln. gyvena Rusijos kontroliuojamame Kryme, o dar 3 mln. – separatistų kontroliuojamose teritorijose Luhansko ir Donecko srityse, kur rinkimai faktiškai nevyks.

Sukilėlių lyderiai, neleidę atsidaryti rinkimų apylinkėms savo teritorijose, paskelbė, kad lapkričio 2-ąją surengs savus rinkimu, kurių Kijevas nepripažįsta.

Rugsėjo 5 dieną Kijevui ir separatistams pasirašius Maskvos palaikomą paliaubų sutartį, įnirtingiausios kautynės liovėsi, nors aplink didžiausią sukilėlių tvirtovę Donecką kasdien įvyksta pažeidimų.

Prognozuojama, kad pirmąkart po Sovietų Sąjungos subyrėjimo Komunistų partija neįveiks 5 proc. balsų slenksčio ir nepateks į parlamentą daugiamandatėje apygardoje. P.Porošenka, išrinktas gegužę 55 proc. balsų, tikisi, kad tokia komunistų nesėkmė žymės negrįžtamą politinį pokytį.

Tikimasi, kad tarp judėjimų, kurie įveiks 5 proc. slenkstį, bus Radikalų partija, vadovaujama populisto Oleho Liaško. Kaip prognozuojama, ši nacionalistinė politinė jėga gali užimti antrąją vietą surinkusi 13 proc. balsų.

Tikėtina, kad dabartinio premjero Arsenijaus Jaceniuko vadovaujamas Liaudies frontas surinks apie 9 proc., o buvusios premjerės Julijos Tymošenko partija „Batkivščyna“ („Tėvynė“) – 7 proc. balsų. Rinkimų barjerą dar gali įveikti buvusio gynybos ministro Anatolijaus Hrycenkos partija „Hromadjanska pozicija“ („Pilietinė pozicija“).

P.Porošenka tikriausiai bus linkęs sudaryti koaliciją su nuosaikesniu Liaudies frontu, kuris prisidėtų prie pastangų gauti 27 mlrd. JAV dolerių finansinio gelbėjimo paketą, turintį nutraukti Kijevo ekonominę priklausomybę nuo Maskvos.

Buvusi valdančioji Regionų partija, kuriai anksčiau vadovavo V.Janukovyčius, rinkimus boikotuoja, o Opozicijos blokas, vienijantis Euromaidano judėjimo priešininkus, gali tikėtis 5 proc. balsų.

Už partija „Stiprioji Ukraina“, kurios lyderis anksčiau taip pat palaikė V.Janukovyčių, galbūt balsuos apie 8 proc. rinkėjų.

Daugelis partijų į savo sąrašus įtraukė karo su separatistais veteranų ir anksčiau šiais metais vykusių prieš ankstesnį režimą nukreiptų Euromaidano protestų aktyvistų, kurie veikiausiai nustatys stiprią patriotinę ir nacionalistinę atmosferą naujame parlamente.

A.Jaceniukui perspėjus dėl galimų „teroristinių“ atakų, daugiau negu 60 tūkst. milicininkų buvo sutelkti saugoti balsaviečių, kandidatų ir partijų būstinių visoje šalyje, kuri prieš Rusijai kovą aneksuojant Krymo pusiasalį turėjo 46 mln. gyventojų.

Apie 2 tūkst. tarptautinių stebėtojų, įskaitant apie 800 Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovų, dirba rinkimų apylinkėse, stebėdami balsavimo procedūras.