Quantcast

Kalėdos ir rutina – (ne)suderinama?

Artėja didžiosios metų šventės, kurias vis daugiau žmonių paverčia ilgesnėmis žiemos atostogomis. Vieni planuoja keliones, kiti – smagias veiklas drauge su atostogaujančiais vaikais, kad tik pabėgtų nuo kasdienybės. Vis dėlto specialistai pataria šiuo laikotarpiu per daug neatsipalaiduoti ir atostogų laisvę derinti su disciplina ir įprasta rutina

Smegenims reikia pastovumo

Psichologės Lauros Rimkutės teigimu, daugybė žmonių nusistovėjusią savo gyvenimo rutiną nepelnytai piešia negatyviomis spalvomis.

„Dažnai girdime sakant: atsibodo kasdienybės rutina, noriu įvairovės, noriu visko kitaip, noriu, kad diena būtų kitokia. Tarsi ta rutina – kažkoks priešas, mūsų laimės vagis, – sako psichologė. – Iš tiesų rutina yra mūsų laimės arba geros savijautos pamatas. Mūsų smegenys jaučiasi gerai, kai gyvenime yra stabilumas, pastovumas ir nuspėjamumas. Kitaip sakant, joms patinka rutina, nes tada viskas aišku, viskas žinoma, mažai pavojų, grėsmių. Tada mūsų smegenys yra komforto būsenos.“

Anot L. Rimkutės, psichologai apie rutinos svarbą gyvenime pradėjo ypač daug kalbėti nuo karo Ukrainoje pradžios, kai dauguma susidūrėme su nežinomybe, kas bus toliau, kaip reikės gyventi, nerimas smarkiai paveikė mūsų emocinę, psichikos sveikatą.

„Pirmas dalykas, kurį norėjosi perteikti, – žmonės, jūs galite padėti sau susikurdami kažkokią rutiną, kuri suteikia stabilumo jausmą“, – sako specialistė.

Pašnekovės teigimu, žiūrint iš psichologinės pusės, turėti gerą, sveiką rutiną su gerais įpročiais – pati didžiausia dovana, kokią žmogus gali pasidovanoti.

Tačiau, kai ateina atostogos, dažnas nori įprastą rutiną sugriauti, kad tos dienos būtų kitokios, o tai mums labai daug kainuoja: išsiderina įprasta tvarka, nes išvedame save iš rikiuotės, taip pat ir fiziologiškai, nes gyvenimas išsibalansuoja. Jei mūsų smegenims iki šiol buvo aišku, ką daryti dabar, o ką – toliau, tai viso to aiškumo nelieka.

„Tarkime, kai vaikas eina į mokyklą, viskas aišku: ryte atsikėlė, turi papusryčiauti, apsirengti, nusiprausti, keliauti į pamokas, būrelius, atlikti namų darbus – viskas sudėliota. Per atostogas tos įprastos rutinos nelieka ir kyla daug klausimų: ką dabar veikti, kaip turėčiau leisti dieną? Kartais to malonumo jausmo, kad dabar turiu tiek daug laisvo laiko, rezultatas toks, kad praėjo diena ir net nežinau, ką padariau, kaip praleidau tą dieną, kas joje buvo prasmingo. Atrodo, galėjau daryti bet ką, bet nieko prasmingo nenuveikiau. Nors ta diena buvo kitokia, nebūtinai ji buvo džiuginanti“, – sako L. Rimkutė.

Laura Rimkutė / Asmeninio archyvo nuotr.

Miego ritmas ypač svarbus

Negana to, anot psichologės, kai griauname savo rutiną, sugriauname ir fiziologinius procesus. Vienas, kuris yra mums gyvybiškai svarbus, – miego ritmas. Daugybė tyrimų patvirtino, kad kokybiškam poilsiui reikalingas vienodumas, tas pats ritmas, kad smegenys suprastų, kada gaminti melatoniną – miego hormoną.

„Pirma kokybiško miego sąlyga – turėti miego režimą: tuo pačiu metu kiekvieną dieną eiti miegoti ir tuo pačiu metu keltis, – sako specialistė. – Atėjus atostogoms, kai užvaldo mintis, kad viskas, šiandien tos miego rutinos galiu nesilaikyti, nes rytoj laisva diena, sugriauname mūsų fiziologinį mechanizmą.“

Anot L. Rimkutės, vaikų fiziologija yra stipresnė, tad sugriūna ne taip greitai. Turbūt visi, auginantys mažus vaikus, yra pastebėję – net jeigu vaikas nuėjo vieną vakarą miegoti vėliau negu įprastai, jis dar kurį laiką tikrai atsikels tuo pačiu metu, kaip visada, nes jo biologinis laikrodis dar labai gerai veikia. Tačiau jeigu kiekvieną dieną atostogų metu einama miegoti vėliau, tai sutrinka ir suaugusiųjų, ir vaikų miego ritmas. Tada jau kyla iššūkių dėl poilsio ir tai neigiamai veikia mūsų nuotaiką, kognityvines funkcijas, bendrą savijautą.

Žinutė, kurią psichologė nori akcentuoti: kad ir kaip atrodytų keista, atostogų metu reikia stengtis kiek įmanoma išlaikyti įprastą ėjimo miegoti ir kėlimosi ritualą.

„Žinoma, jeigu dėl gausybės darbų ar lėkimo prieššventiniu laikotarpiu jums trūko miego, smegenys norės tai kompensuoti, pamiegoti keletą dienų ilgiau. Galima sau tai leisti, tik svarbu iš vakaro atsigulti laiku, nenaktinėti iki paryčių galvojant, kad vėliau atsigriebsiu ar išsimiegosiu. Norint gerai jaustis, po atostogų sklandžiai sugrįžti prie įprasto gyvenimo, tai padaryti žymiai lengviau, jeigu miego ritmas nepakitęs“, – sako L. Rimkutė.

Tarsi ta rutina – kažkoks priešas, mūsų laimės vagis. Iš tiesų rutina yra mūsų laimės arba geros savijautos pamatas.

Ne viskas – aukštyn kojomis

Psichologės teigimu, natūralu, kad per atostogas norisi kažką veikti kitaip. Tačiau dėl to nebūtina versti viso įprasto gyvenimo aukštyn kojomis – natūraliai viskas bus kitaip jau vien dėl to, kad turime laisvų dienų, nereikia eiti į darbą. Vadinasi, kasdien turime papildomas aštuonias valandas laiko, kuris staiga atitenka mums. Čia kyla klausimas: kaip tą laiką leisti?

„Iš esmės kiekvienas žmogus turėtų permąstyti, kas yra jo kertiniai elementai, kasdieniai ritualai, kurie lemia jo gerą savijautą ir kurių jis nenori atsisakyti net tada, kai dieną leidžia kitaip, – sako L. Rimkutė. – Taip, mes laisvi planuoti sau pramogas, pasilepinimo procedūras, bendravimą su artimaisiais. Gali atsirasti užsiėmimų, kuriems paprastai pritrūkstame laiko, bet svarbu išlaikyti ir rutinos pojūtį. Tai įmanoma, jeigu ir per atostogas tęsiame rūpinimosi savimi ritualus. Tai gali būti laikas, skiriamas savirefleksijai: vieni mėgsta ryte, gerdami kavą ar arbatą, 10–15 minučių apmąstyti savo būsimą dieną, kiti užsiima dėkingumo praktikomis, dar kiti 20 minučių skiria mokymuisi, paskaitų klausymuisi ar skaitymui. Noriu pasakyti, kad tie rūpinimosi savimi psichologine prasme komponentai, kurie man yra prasmingi, kaip, pavyzdžiui, paprasčiausias įprotis valytis dantis kiekvieną rytą ir vakarą, net ir per atostogas turėtų likti mūsų gyvenime.“

Rutinos pojūtį smegenims ar organizmui padeda pajusti būtent tai, kad tiesiog tęsiame tuos dalykus, kurie mūsų gyvenime susiklostė kaip įpročiai, nepamirštame jų atostogų metu. Kažkam tai yra sportas, kažkam – joga arba ėjimas į treniruoklių salę. Kiekvienas dažniausiai yra suradęs savo formą. Tiesiog svarbu nemesti to, nes daugybė žmonių yra patyrę, kad, per atostogas atsisakius įprastos veiklos, paskui sunku vėl prie jos sugrįžti. Ilgai kuriame kažką pozityvaus, o atostogų metu imame ir sugadiname visą įdirbį.

Neapsikraukite planais

Tačiau didžiąją laiko dalį per atostogas, anot psichologės, galime leisti kitaip – tam ir yra atostogos. Jų metu turime galimybę pasipildyti gerųjų hormonų, kurie palaiko mūsų gerą savijautą, gerą nuotaiką ir leidžia mums jaustis gerai.

„Turime du pasirinkimus, – sako L. Rimkutė. – Gerą savijautą kasdienybėje dažnai esame linkę palaikyti nesveikais būdais: valgydami daugiau saldumynų, nesveiko maisto, kažkas parūkydamas, kažkas alkoholio pavartodamas, kažkas internete naršydamas. Atostogos yra tas metas, kai savo vidinį energijos resursą, kuris vėliau leis būti atsparesniam, galime pasipildyti sveikai. Tam turime daugybę įvairių būdų: sportas, pasivaikščiojimai gamtoje, joga, meditacija, malda, šokiai, dainavimas, maloni veikla, kuriai vis nerandame laiko, galbūt mezgimas arba knyga, kuri teikia malonumą. Galbūt pasimatymas su seniai matytais bičiuliais, su kuriais susitikti vis neturėjote laiko. Kitaip sakant, visa tai, kas daro mane laimingą ir man nekenkia.“

Pašnekovės teigimu, yra dar viena problema – labai didelė pagunda per atostogas susiplanuoti tiek dalykų, kad po atostogų galime jaustis dar labiau pavargę ir vėl reikia atostogų. Tad nereikėtų perkrauti savo laiko įvairiais planais ir veiklomis, palikti jo tiesiog sau, kai nėra jokio plano, galite leisti sau daryti ką norite. Atsikėliau, atlikau savo ryto praktikas ir tada nusprendžiu, kaip šiandien būtų malonu leisti laiką.

Svarbu ir vaikams

Dar vienas amžinas tėvų galvos skausmas per atostogas: ar reikia vaikams liepti mokytis?

L. Rimkutė teigia nematanti nieko blogo, jeigu vaikams atostogų metu bus suplanuotos kelios užduotys, ką jie turėtų padaryti, jeigu tik yra toks poreikis. Tačiau jokiu būdu tie dalykai neturi užimti visų vaiko atostogų – jie turi turėti dienų, kai neveikia nieko, susijusio su mokykla ir mokslais, kai visas laikas yra skirtas malonumams.

„Vaikas, kaip ir suaugęs žmogus, gal net ir dar labiau, turi pailsėti, atsigauti, atitrūkti, kad po atostogų vėl norėtų mokytis, – sako psichologė. – Jei vaikas nepailsės, bus mažai naudos iš atostogų, mokydamasis jų metu ir po jų vaikas bus suirzęs. Tad reikėtų susitarti, kad kažkurią atostogų dieną ar kelias šio to pasimokys, bet tai neturi būti kiekvienos dienos programoje.“

Jei tėvai verčia vaiką per atostogas užkamšyti spragas, pašnekovės manymu, – klaidingas elgesys. Vaikas nepailsi, neatsipalaiduoja, nepersikrauna ir po atostogų į mokyklą ateina jau pavargęs, tad mokslai sekasi dar blogiau.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių