Europos kontekste Lietuva dėl tokių rodiklių gali pasirodyti kaip atsilikusi šalis, situacija dėl kompensuojamų vaistų išties yra kebli. Negana to, dėl kompensuojamų vaistų nepatvirtinimo miršta žmonės. Dažnai tokia tragiška lemtis gresia onkologiniams ligoniams, kurie laiku nesulaukia gydymo medikamentais, o vaistų įpirkti negali. Kartais šie vaistai kainuoja tiek, kiek kainuotų naujas butas.

Apie susidariusią situaciją pasakojo Pacientų forumo valdybos pirmininkė Ieva Drėgvienė.

– Ši situacija susidarė jau 2022 metais, kai Lietuvoje vaistų vertinimas priimtas pagal „Naująsias vaistų vertinimo technologijas“. Po to iš esmės pasikeitė inovatyvių vaistų vertinimo tvarka. Tiek pacientų, tiek gydytojų draugijos dar 2019 metais išsakė nuomonę, kad situacija gali blogėti. Tai dėl to, kad Lietuva neturi kompetentingų specialistų, kurie gebėtų greitai ir tinkamai vertinti vaistus per sveikatos technologijų vertinimo prizmę. Lietuvoje universitetai neruošia šių specialistų, Lietuva apskritai nepasiruošia net poveikio analizės, kas gali atsitikti toliau. Visi nuogąstavimai pasitvirtino, nuo 2020 iki 2021 metų iš esmės visiškai sustojo paraiškų vertinimas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tada 2022 metais iš naujo suformuotas Valstybinės vaistų sveikatos kontrolės skyrius, priimant naujus žmones, tada paraiškos pradėtos vertinti. Auditas parodė, kad 92 proc. paraiškų įvertinami per ilgesnį terminą negu numato farmacijos įstatymas.

– Tragiški skaičiai, nes tų vaistų laukia sergantys žmonės.

– Liūdniausia yra tai, kad praeitą savaitę Sveikatos reikalų komitete buvo svarstomas šis klausimas, kartu su audito pristatymais ir panašiai. Sveikatos apsaugos ministerija mano, kad ši situacija bus išspręsta tik nuo 2027 metų.

Įsivaizduokite, pacientai dar septynis metus laiku negaus gydymo, o Europos Sąjungos direktyva numato, kad sprendimas turi būti per 180 dienų. Priemonių, kas per tą laiką bus daroma, nenumatoma.

Pacientai liūdnai miršta, nesulaukę deramos pagalbos.

– Kaip Lietuva atrodo Europos kontekste?

– Mes taip ir atrodome. Daugiausiai galėčiau kalbėti apie onkologinius inovatyvius vaistus, esame tokiose vietose kaip Vengrija ar Rumunija. Mūsų pacientai pagal inovatyvių onkologinių vaistų prieinamumą yra liūdniausioje padėtyje, lyginant su visa Europos Sąjunga.

– Ką daro jūsų pacientai, kai reikalingi vaistai yra neįrašomi į kompensuojamų vaistų sąrašą ir už vaistus tenka mokėti pilną kainą? Kiek gali kainuoti gydymas?

– Žinote, kai kuriems tokiems vaistams ir namų pardavimas negelbės. Jei yra mažas pacientų skaičius ir nustatomos retos mutacijos, jei tai yra reta liga, inovatyvus onkologinis vaistas gali kainuoti ir 300 tūkst. eurų per metus. Eilinis Lietuvos gyventojas net ir pardavęs namus negalės įsigyti vaistų. Pacientai liūdnai miršta, nesulaukę deramos pagalbos. Tą reikia labai aiškiai įvardinti. Kai Sveikatos reikalų komitete ir iš ligonių kasų Sveikatos apsaugos ministerijoje mes išgirstame, kad biudžetas vaistams auga. Taip, jis auga, bet jis yra nepakankamas. O biudžeto prieaugis yra skiriamas tiems, kurie jau serga ligomis, gyvena su kažkokia specifine liga. Inovatyvių vaistų biudžeto augimas rodo, kad jie veikia, bet visiškai pamirštama pilkoji zona, lieka žmonės, kurie negauna jokio gydymo.

Šiandien ligonių kasos išplatino pranešima, kiek 2023 metais ir kokiems vaistams buvo išleista. Liūdna, nes 2020 metais inovatyvių vaistų turėjome penkiolika, kurie buvo įtraukti į kompensuojamų vaistų sąrašą, tai 2021 metais liko tik devyni, 2022 metais – trys, o 2023 metais turėjome keturis.

Tokios liūdnos situacijos dar nebuvo. Kalbame apie žmones, kuriems gydymo galimybės yra išsemtos, yra vaistai, kurie gali jiems padėti, žmonėms vaistų reikia jau šiandien, o jie nekompensuojami.

– Ar tai reiškia, kad kai kurie pacientai tų vaistų nesulaukia?

– Tikrai taip, pacientai žūsta. Reikia suprasti, kad prie sunkių onkologinių ligų, kai yra išsemtos gydymo galimybės, tik šitie modernūs vaistai gali padėti.