Į Lietuvą trumpam grįžusi Rita gyvena Airijoje, Dubline. Ji sakė, kad skirtingose šalyse medicina ir požiūris į pacientą skiriasi. Tą patyrė savo kailiu.

„Prieš dvylika metų susirgau krūties vėžiu. Mane operavo Lietuvoje, likau labai nepatenkinta, buvo siaubinga“, – pasakojo Rita.

Grįžus į Dubliną teko gydytis dar kartą.

„Dariau krūties operaciją. Visą naktį darbuotoja prabudėjo šalia manęs. Kiekvieną rytą keitė vandenį ąsotyje, visi šypsojosi. Jaučiausi kaip kurorte“, – teigė moteris.

Moteris sakė, jog už gydymą užsienyje neišleido nė cento.

„Kunigas ateina tiesiai į palatą, kirpėjos, jeigu nori. Ten jie šypsosi ir nereikalauja pinigų. Klausiau, gal man kokį kyšį duoti, sako, mes gi dirbame“, – sakė Rita.

„Mūsų medikų apkrovimas toks didelis, kad ne visi turi fizinių ir emocinių jėgų būti malonūs. Dažnai pacientas nusivilia, nes į jį žiūrima ne kaip į žmogų, o statistinį vienetą“, – pabrėžė Medikų sąjūdžio pirmininkė Auristida Gerliakienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tačiau šalies ir įstaigos net ir norėdamas taip lengvai nepasirinksi. Kalbama apie itin retas ligas ir būkles, kada gydymas užsienyje lieka kaip išsigelbėjimas.

„Planinis gydymas užsienyje nėra toks populiarus, bet Lietuvos Respublikos apdraustieji turi tokią galimybę“, – nurodė VLK Tarptautinių reikalų skyriaus patarėja Neringa Šafranavičienė.

Kai Lietuvoje visos gydymo galimybės išnaudotos dviejose šalies universitetinėse ligoninėse, paciento būklę vertina konsiliumas.

„Tai yra visos Europos Sąjungos šalys, Europos ekonominės erdvės šalys, Jungtinė Karalystė ir Šveicarija. Onkologinės ligos, kepenų transplantacija, dvynių transfuzijos sindromo gydymas. Populiariausios kryptys – Šveicarija, Lenkija ir Švedija“, – pasakojo N. Šafranavičienė.

Į Lenkiją dažniausiai siunčiama dėl kepenų transplantacijos. Į Šveicariją – mažamečiai vaikai dėl akių ligų, kai gresia prarasti regėjimą.

„Kai norime išsaugoti akies obuolį ir tikimės gero rezultato, siunčiame į Šveicariją, kur gydymą ir taiko. Dažniausiai siunčiame vaikus, kuriems yra piktybinis tinklainės auglys, retinoblastoma, kai neturime galimybių gydymo taikyti Lietuvoje“, – šnekėjo Santaros klinikų Vaikų akių ligų skyriaus vyresnioji gydytoja Aušrinė Misevičė.

Anot Ligonių kasų, dėl įvairiausių ligų per metus taip išsiunčiama apie 50 pacientų.

„Galbūt gydymo įstaigos, gydytojai dėl nežinojimo nesiunčia paciento arba nežino apie tokią galimybę“, – nurodė N. Šafranavičienė.

„Gydytojas kreipiasi į Ligonių kasas. Reikia daug argumentų pateikti, kad finansavimas būtų suteiktas“, – teigė A. Gerliakienė.

„Pernai tokių sąskaitų apmokėjome beveik už pusę milijono“, – tvirtino N. Šafranavičienė.

Kelionės ir apgyvendinimo išlaidos – nekompensuojamos. Tiesa, į užsienį galima vykti ir be konsiliumo, bet reikia turėti siuntimą, gautą savarankiškai.

„Išvyksta savo noru, pavyzdžiui, į Latviją, savo lėšomis susimoka ir grįžęs į Lietuvą gali kreiptis dėl kompensacijos, tik jam būtų sumokėta lietuviškomis kainomis“, – kalbėjo N. Šafranavičienė.

Jeigu paslauga kompensuojama – galiotų ir reabilitacijai?

Žmogus atgauna apie 30 proc. savo patirtų išlaidų. Jeigu gali sau leisti, gali ir Italijoje reabilituotis

„Žmogus atgauna apie 30 proc. savo patirtų išlaidų. Jeigu gali sau leisti, gali ir Italijoje reabilituotis“, – sakė N. Šafranavičienė.

Kaip dėl Lietuvių pamėgtos Turkijos? Ar tokiais atvejais įmanoma nors kiek sutaupyti ir kreiptis dėl kompensacijos?

„Turkija nei Europos Sąjungoje, nei Europos ekonominėje erdvėje ir jokie reglamentai negalioja“, – pabrėžė N. Šafranavičienė.

Specialistai pataria per daug nesižavėti, ypač odontologija.

„Tenka matyti sudėtingų atvejų, kai reikia perdaryti. Lietuvoje vis dėlto yra akredituotos medžiagos. Tai, ką naudoja Lietuvoje, yra saugu“, – teigė A. Gerliakienė.