- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje per metus nustatoma apie 2,8 tūkst. naujų prostatos vėžio atvejų. Daugumą jų – 95 proc. – yra diagnozuojami vykdant prevencinę programą. Visgi, dėl radikalaus gydymo vyrai patiria daug pašalinių reiškinių, kurių būtų galima išvengti, jei Lietuva kompensuotų naujesnius gydymo metodus, sako Lietuvos urologų draugijos (LUD) prezidentas dr. Marius Kinčius.
„Po prostatos vėžio chirurginio ar spindulinio gydymo, dėl ankstyvų prostatos vėžio stadijų, 15 metų išgyvenamumas siekia net 97 proc. Gydymas efektyvus, tačiau jis gali sukelti nepageidaujamus reiškinius – šlapinimosi, tuštinimosi sutrikimus, erektilinę disfunkciją“, – pažymi Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotojas M. Kinčius.
„Šias problemas galima padėti išspręsti: šlapimo nelaikymui – ankstyva reabilitacija, įklotų kompensavimas, dirbtinų sfinkterių, kurie tinka sunkiems šlapimo nelaikymo atvejams, implantavimas. Esant mažesniems šlapimo nelaikymo laipsniams pasaulyje plačiai naudojami pošlapliniai raiščiai, deja, Lietuvoje jie vyrams visai nėra kompensuojami, kaip ir varpos implantai“, – kalba LUD prezidentas.
Nors Lietuvoje per metus nustatoma apie 2,8 tūkst. naujų prostatos vėžio atvejų, apie 50 procentų jų vienokiais ar kitokiais gydymo metodais yra gydomi radikaliai. Pasak dr. M. Kinčiaus, norint išvengti pašalinių gydymo reiškinių, reikėtų diegti fokalinės terapijos gydymo metodus ir jų kompensavimą pacientams, nes būtent tokie gydymo metodai sukelia žymiai mažiau pašalinių reiškinių. Anot jo, viena iš chirurginio gydymo naujovių – robotinė chirurgija, taip pat gali pasitarnauti pagerinant pacientų gyvenimo kokybę.
„Robotinės chirurgijos sistemos jau yra Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, Santaros klinikose bei Nacionaliniame vėžio institute. Priemokos gydymo įstaigoms už šių sistemų taikymą leistų dažniau taikyti šį gydymo būdą, o pacientams labai palengvintų pooperacinį laikotarpį: vyrai anksčiau grįžta į darbo rinką, mažesnis medicininių priemonių – tokių kaip įklotai, kompensavimo poreikis“, – teigia dr. M. Kinčius.
Nuo 2006 m. Lietuvoje vykdoma prostatos vėžio profilaktinė programą. 95 proc. prostatos vėžio atvejų Lietuvoje yra diagnozuoti vykdant prevencinę programą, bent kartą joje yra dalyvavę 70 proc. visų Lietuvos vyrų.
Svarbi ir vyrų emocinė sveikata
Lietuvos urologų draugija pažymi, kad šiuo metu nemažai dėmesio skiriama moksliniams tyrimams, kuriais siekiama išsiaiškinti prostatos vėžiu sergančių vyrų emocinę sveikatą, savižudybių paplitimą, jų priežastis, ankstyvo diagnozavimo ir pagalbos būdus.
Po prostatos vėžio chirurginio ar spindulinio gydymo, dėl ankstyvų prostatos vėžio stadijų, 15 metų išgyvenamumas siekia net 97 proc.
Remiantis tyrimais, didesnė savižudybių rizika yra sergantiems depresija, kurią sukelia intensyvūs biologiniai pokyčiai dėl androgenus deprivuojančios terapijos, naudojamos gydyme. Depresijos, nerimo rizika didėja atsižvelgiant į ligos sunkumą, socialinę aplinką, psichologinės pagalbos prieinamumą bei elementarių bazinių poreikių patenkinimą.
Pasak Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorės Neringos Čiakienės, ilgame onkologinių ligų gydymosi procese visuomet greta yra padidėjęs nerimo lygis tiek pas pacientą, tiek jo šeimoje.
„2020 m. esame atlikę apklausą, kurioje 75 proc. respondentų teigia jaučiantys nerimą ir įvardina priežastis: pasikeitęs gyvenimo būdas, artimųjų požiūris, baimė prarasti darbingumą ir neužtikrinti šeimai pragyvenimo, mėgiamų veiklų atsisakymas, pokyčiai seksualiniame gyvenime“, – sako POLA direktorė.
„Paradoksas, bet ne recidyvo, mirties, o su vyriškumo samprata ir stereotipais susijusių pokyčių baimė yra didžiausia. Svarbu paminėti, jog bazinių poreikių patenkinimas ženkliai prisideda prie emocinės vyrų, sergančių onkologinėmis ligomis, būklės bei savivertės. Dalį medicininių priemonių pacientams finansuoja valstybė, tačiau ne visas, todėl nemaža dalis pacientų neišgali pasinaudoti modernios ir šiuolaikiškos medicinos galimybėmis, kurios palengvintų tiek fizinę, tiek psichologinę jų būseną ir užtikrintų kokybišką gyvenimą“, – N. Čiakienė vardina iššūkius, su kuriais dažniausiai susiduria vyrai, sergantys onkologinėmis ligomis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Laisvės alėjoje kauniečiai galėjo ne tik pasimatuoti kraujospūdį3
Ketvirtadienį Laisvės alėjoje vyko renginys Tarptautinei širdies nepakankamumo dienai paminėti. ...
-
SAM: elektroniniuose receptuose išrašytus vaistus jau galima įsigyti Latvijoje ir Lenkijoje
Nuo ketvirtadienio elektroniniuose receptuose išrašytus receptinius vaistinius preparatus lietuviai gali įsigyti ir užsienyje – pirmiausia Latvijoje ir Lenkijoje, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija. ...
-
Gydymas užsienyje: neišleidžia nė cento, o į palatą ateina ir kirpėjos?11
Tyrimai ar gydymas užsienyje – per metus tuo pasinaudoja ne vienas lietuvis. Vieni nesant alternatyvų išvyksta po gydytojų konsiliumo, kiti savarankiškai. ...
-
Santakos parkas šiandien tapo saugiausiu šalyje: Gegužės 1-oji čia paminėta originaliai2
„Sveiki atvykę į šiuo metu saugiausią parką šalyje!“ – toks buvo pirmas šiandien Santakos parke vykusių žaidynių „Palaikau pulsą“ atidarymo sakinys. Ir Gegužės 1-oji joms buvo pasirinkta neatsitiktin...
-
Prasideda valstybės įstaigų darbuotojų varžybos „Laiptynės 2024“2
Ketvirtadienį prasideda valstybės įstaigų darbuotojų varžybos „Laiptynės 2024“. ...
-
Augalinė mityba – ne tik daržovių valgymas: nuo ko pradėti?4
Sužaliavo gamta, todėl vis dažniau galima į mitybą įtraukti šviežių daržovių. Augalinę mitybą renkasi ir sportininkai, o jeigu galvojate, kad reikės valgyti vien tik daržoves – klystate. Valgysite sočiai, o vartojamas maitas ne tik ...
-
Korupcija medicinoje: verslininkas galimai papirko ligoninių darbuotojus
Šiaulių apygardos prokuratūra nagrinėti teismui perdavė baudžiamąją bylą dėl keturių ligoninių darbuotojų, dviejų uždarųjų akcinių bendrovių vadovų ir vienos iš šių įmonių, kaip manoma, padarytų korupcinio pobūdžio...
-
Kaišiadoryse duris atveria slaugos ir socialinės globos namai2
Kaišiadoryse atidaromas specializuotas Strėvininkų globos namų padalinys. Jame apsigyvens 40 suaugusių ar senyvo amžiaus asmenų su sunkia negalia, negalinčių savimi pasirūpinti savarankiškai. ...
-
Gyvensenos medicinos specialistės: geriausia investicija į sveikatą – judėjimas8
Kauno miesto poliklinikoje pacientus konsultuoja gyvensenos medicinos specialistės. Jos pataria, kaip pradėti gyventi sveikiau, numesti svorio, sumažinti blogojo cholesterolio kiekį kraujyje ir padeda siekti užsibrėžtų tikslų. Kalbintos specialistės ...
-
Autizmo mėnuo paminėtas visoje Lietuvoje
Balandis – visame pasaulyje žinomas kaip autizmo supratimo, priėmimo mėnuo. Minint autizmo supratimo mėnesį, Lietuvos autizmo asociacijai „Lietaus vaikai“ išplatinus kvietimą atvaizduoti begalybės – autizmo simbolio &ndash...