- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kraujo donorams vis rečiau prašant 12 eurų kompensacijos, šiemet neatlygintinai donorystei propaguoti numatyta 1,242 mln. eurų – daugiausiai per pastaruosius septynerius metus.
Santaros klinikų kraujo centras pernai donorams išmokėjo 1824 eurus (už 0,5 proc. donacijų), užpernai – 2832 eurus (už 0,9 proc.), o 2020-aisias – 4548 eurus (už 1,6 proc.) kompensacijų. Kauno klinikų kraujo centras 2020 metais žmonėms išmokėjo 228 eurus, o Nacionalinis kraujo centras tokių kompensacijų kelerius metus nemokėjo.
12 eurų kompensacija mokama pageidaujantiems gauti lėšų kelionei į įstaigą bei papildomam maitinimui.
Santaros klinikų kraujo centro vadovė Lina Kryžauskaitė BNS paaiškino, kad kompensacijos donorams buvo mokamos, nes skubiai reikėjo trumpo galiojimo kraujo komponentų.
„Sprendimas buvo priimtas, siekiant išvengti šių trumpo galiojimo kraujo komponentų stygiaus“, – BNS tvirtino L. Kryžauskaitė.
„Nuolatinių trombocitų donacijos, už kurias sumokėtos kompensacijos, yra prilyginamos neatlygintinoms donacijoms“, – pridūrė ji.
Kauno klinikų Kraujo centro vadovė Diana Remeikienė BNS teigė, kad donorai kompensacijų jau nebeprašo: „Tų 12 eurų negali vadinti kompensacija. Nuo senų laikų suma likusi“.
Nacionalinio kraujo centro vadovas Daumantas Gutauskas BNS sakė, kad nuo 2018 metų kompensacijų nemokėjo: „Niekas neprašė. (...) Kraujo donorystė yra gerumo aktas“.
Nuolatinių trombocitų donacijos, už kurias sumokėtos kompensacijos, yra prilyginamos neatlygintinoms donacijoms.
Pasak D. Gutausko, kai už kraujo donorystę mokama, tuo susivilioja turintys priklausomybių, socialiai pažeidžiami gyventojai.
Tuo metu valstybės skiriamos lėšos propaguoti neatlygintiną donorystę auga, nes daugėja kraujo donacijų.
D. Gutauskas prognozuoja, kad šiemet centre kraujo gali būti duota daugiau negu 70 tūkst. kartų, pernai – 68 tūkst. Vien pirmąjį ketvirtį duoti kraujo atėjo 2 tūkst. daugiau naujų donorų nei pernai tuo pačiu metu.
Kauno klinikų Kraujo centro vadovė D. Remeikienė tvirtino, kad šiemet tikimasi 14-15 tūkst. donacijų, pernai jų buvo apie 13,5 tūkst. Anot jos, maždaug trečdalis kraują davusių žmonių yra nauji donorai.
„Didelę kraujo dalį gauname išvykose. Jeigu būtų tik tiek kraujo, kiek paimama iš tų žmonių, kurie ateina į centrą, tikrai jo trūktų“, – pabrėžė D. Remeikienė.
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, pernai donorams iš viso išmokėta 1,8 tūkst. eurų kompensacijų, užpernai – 2,8 tūkst. eurų, 2020-aisiais – 4,8 tūkst. eurų, 2019-aisiais – 11 tūkst. eurų, 2018-aisiais – 16,3 tūkst. eurų, o 2017-aisiais – beveik 48 tūkst. eurų.
Neatlygintinai donorystei propaguoti pernai buvo skirta maždaug tiek pat, kiek 2017-2019 metais, – 1,152 mln. eurų, dėl pandemijos 2020 metais finansavimas mažėjo iki 954 tūkst. eurų, o užpernai vėl viršijo 1 mln. eurų.
Iš šių lėšų Nacionaliniam kraujo centrui, Santaros klinikų ir Kauno klinikų kraujo centrui padengtos išlaidos, susijusios su donorystės propagavimu žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose, visuomenės švietimu ir informavimu, donorų ir organizacijų, kuriose jie dirba skatinimu, jų pagerbimu.
Dalis lėšų skiriama patalpų išlaikymui, įrangos atnaujinimui, informacinių technologijų diegimui, maistui, papildams, vitaminams, papildomiems su donoryste susijusiems sveikatos patikrinimams ir tyrimams. Nacionalinis kraujo centras šiemet iš šių lėšų planuoja įsigyti specialų autobusiuką vykti pas donorus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Laisvės alėjoje kauniečiai galėjo ne tik pasimatuoti kraujospūdį3
Ketvirtadienį Laisvės alėjoje vyko renginys Tarptautinei širdies nepakankamumo dienai paminėti. ...
-
SAM: elektroniniuose receptuose išrašytus vaistus jau galima įsigyti Latvijoje ir Lenkijoje
Nuo ketvirtadienio elektroniniuose receptuose išrašytus receptinius vaistinius preparatus lietuviai gali įsigyti ir užsienyje – pirmiausia Latvijoje ir Lenkijoje, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija. ...
-
Gydymas užsienyje: neišleidžia nė cento, o į palatą ateina ir kirpėjos?11
Tyrimai ar gydymas užsienyje – per metus tuo pasinaudoja ne vienas lietuvis. Vieni nesant alternatyvų išvyksta po gydytojų konsiliumo, kiti savarankiškai. ...
-
Santakos parkas šiandien tapo saugiausiu šalyje: Gegužės 1-oji čia paminėta originaliai2
„Sveiki atvykę į šiuo metu saugiausią parką šalyje!“ – toks buvo pirmas šiandien Santakos parke vykusių žaidynių „Palaikau pulsą“ atidarymo sakinys. Ir Gegužės 1-oji joms buvo pasirinkta neatsitiktin...
-
Prasideda valstybės įstaigų darbuotojų varžybos „Laiptynės 2024“2
Ketvirtadienį prasideda valstybės įstaigų darbuotojų varžybos „Laiptynės 2024“. ...
-
Augalinė mityba – ne tik daržovių valgymas: nuo ko pradėti?4
Sužaliavo gamta, todėl vis dažniau galima į mitybą įtraukti šviežių daržovių. Augalinę mitybą renkasi ir sportininkai, o jeigu galvojate, kad reikės valgyti vien tik daržoves – klystate. Valgysite sočiai, o vartojamas maitas ne tik ...
-
Korupcija medicinoje: verslininkas galimai papirko ligoninių darbuotojus
Šiaulių apygardos prokuratūra nagrinėti teismui perdavė baudžiamąją bylą dėl keturių ligoninių darbuotojų, dviejų uždarųjų akcinių bendrovių vadovų ir vienos iš šių įmonių, kaip manoma, padarytų korupcinio pobūdžio...
-
Kaišiadoryse duris atveria slaugos ir socialinės globos namai2
Kaišiadoryse atidaromas specializuotas Strėvininkų globos namų padalinys. Jame apsigyvens 40 suaugusių ar senyvo amžiaus asmenų su sunkia negalia, negalinčių savimi pasirūpinti savarankiškai. ...
-
Gyvensenos medicinos specialistės: geriausia investicija į sveikatą – judėjimas8
Kauno miesto poliklinikoje pacientus konsultuoja gyvensenos medicinos specialistės. Jos pataria, kaip pradėti gyventi sveikiau, numesti svorio, sumažinti blogojo cholesterolio kiekį kraujyje ir padeda siekti užsibrėžtų tikslų. Kalbintos specialistės ...
-
Autizmo mėnuo paminėtas visoje Lietuvoje
Balandis – visame pasaulyje žinomas kaip autizmo supratimo, priėmimo mėnuo. Minint autizmo supratimo mėnesį, Lietuvos autizmo asociacijai „Lietaus vaikai“ išplatinus kvietimą atvaizduoti begalybės – autizmo simbolio &ndash...