Psichinė vyresnių kaip 65 metų žmonių sveikata Lietuvoje nėra pati geriausia, kaip ir fizinė: sergančiųjų kai kuriomis ligomis, pavyzdžiui, antro tipo cukriniu diabetu, – itin daug. Taip tvirtina Vilniaus universiteto (VU) profesorius geriatras Vidmantas Alekna. Jis pabrėžia, kad tokioms ligoms labai didelę įtaką daro gyvenimo būdas ir patiriamas stresas.

„Nesėkmingas senėjimas – „ligų puokštė“. Yra skaičiuojama, kad 75 metų ar vyresnis asmuo turi apie 4,5 ligos. Tai – gana įspūdinga. Daugiausia kalbame apie lėtines, neinfekcines ligas, kurios praktiškai neišgydomos. Jos gali būti kontroliuojamos, bet tokiam žmogui reikia vartoti labai daug vaistų“, – LRT Radijui sako profesorius.

Netinkamą gyvenimo būdą su ligota senatve sieja ir kitų sričių specialistai. Pastebima, kad tiek patys senjorai, tiek gydymo sistema labiau linkusi panaikinti simptomus, o ne gydyti ligas ir, pasirenkant sveiką gyvenimo būdą, gerinti gyvenimo kokybę.

Sociologė: sveiki senjorai kartais atsisako išlipti iš lovos

Anot VU lektorės sociologės Urtės Orlovos, pats geriausias senolių gyvenimo variantas yra tuomet, kai vyresnio amžiaus žmonės patys nusprendžia, kad nori gyventi senelių namuose. Esą pasitaiko tokių atvejų, kai jie apie tai nepasako vaikams, o susideda daiktus ir, iš anksto susitarę su senelių namais dėl priėmimo, išvažiuoja ten.

„Tada jie paskambina vaikams – laba diena, lankykite mane čia. Tai – puikiausias variantas. Tiesa, tokių senelių nėra daug. Kitas variantas – kai žmonės gyvena savo namuose, bet gauna socialines paslaugas. Jiems vėliau yra lengviau apsigyventi globos namuose“, – teigia U. Orlova.

Ji įvardija, kad yra atvejų, kai artimieji nebegali arba nebenori išlaikyti seno žmogaus savo namuose, todėl jį perkelia į senelių globos namus. Sociologės tvirtinimu, tai sukelia traumą ir stresą, nes žmogus vieną dieną gyvena namuose, o kitą dieną jau yra priverstas išsikraustyti ir gyventi globos namuose.

„Kartais žmonėms sustreikuoja sveikata. Tada jie keliauja į senelių namus ir tampa slaugomais gyventojais. Pats prasčiausias atvejis, kai senelius socialiniai darbuotojai gelbėja nuo smurto jų pačių namuose“, – aiškina U. Orlova.

Praėjusiais metais sociologė tyrė, kas lemia globojamų vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybę. Tyrimas parodė, kad žmonės labai skirtingai reaguoja į sveikatos pokyčius. Pasak specialistės, vieni senjorai turi skaidrų, tyrą ir ramų požiūrį ir, matydami savo kūnišką trapumą, to nedramatizuoja. Be to, tokie žmonės stengiasi aktyviai gyventi, kiek jiems tai leidžia sveikata.

„Kiti žmonės, net ir neturėdami jokių fiziologinių pažeidimų ar susirgimų, save išjungia iš pasaulio. Jie atsisako išlipti iš lovos, patys eiti į tualetą, o, nuvežus pas gydytojus ir patikrinus, jokio pažeidimo kojose, sąnariuose nerandama. Tai – psichosomatinis skausmo darinys. Tai yra problema. Psichinė sveikata – vienas patikimiausių kriterijų, parodančių, kokia gali būti žmogaus fizinė sveikata“, – tvirtina U. Orlova.

Lietuvos senelių globos namuose šiuo metu gyvena apie 5 tūkst. vyresnio amžiaus žmonių. Tikėtina, kad globos ir slaugos paslaugų poreikis ateityje augs. Jei šiuo metu Lietuvoje kas šeštas gyventojas yra vyresnis kaip 65 metų, po kelių dešimtmečių tokio amžiaus ribą peržengs trečdalis žmonių.

Nyderlanduose senelius slaugo studentai

VU specialiosios psichologijos laboratorijos vadovas Albinas Bagdonas sako, jog kitos valstybės, neišvengiamai turinčios spręsti senėjančios visuomenės problemą, labiausiai rūpinasi, kad žmogus galėtų gyventi savarankiškai – nesvarbu, kokia jo sveikatos būklė.

„Daugelyje Vakarų šalių einama link to, kad seni žmonės turėtų gyventi vadinamuosiuose savarankiško gyvenimo namuose. Tai nėra tokie tipiški namai, kaip mūsų globos įstaigos. Vakaruose – tose pačiose Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) ar Švedijoje – savo senukus tėvus vaikai apgyvendina tose įstaigose, juos ten aplanko“, – pasakoja A. Bagdonas.

Jo teigimu, jei senyvas žmogus, ypač – sergantis sunkiomis ligomis, gyvena namuose, namiškiai iš esmės turi nedirbti, kad galėtų juo pasirūpinti. Anot LRT Radijo pašnekovo, sergančius senyvo amžiaus artimuosius globojantiems žmonėms netgi teikiamos paslaugos, vadinamos atokvėpio valandomis. „Teikiamos paslaugos, kad žmogus galėtų išeiti į kiną, teatrą ir t. t. Visa visuomenė turėtų galvoti apie tai, kaip iš tokios situacijos ištrūkti“, – įsitikinęs A. Bagdonas.

Europoje ir bene visame pasaulyje geriausiai slaugos klausimus sprendžia Nyderlandai. Beveik 17 mln. gyventojų turinčioje valstybėje, kaip ir Lietuvoje, šeštadalis žmonių – vyresni nei 65 metų. Siekdama šiek tiek palengvinti slaugytojų darbą ir sumažinti atskirtį tarp kartų, Nyderlandų vyriausybė prieš dvejus metus nusprendė senelių slaugos namuose apgyvendinti studentus.

Už nemokamą gyvenamą vietą jaunuoliai turi bent 30 valandų per mėnesį padėti slaugytojams ir kartu su seneliais dalyvauti bendroje veikloje. Iki šiol projektas vyksta sėkmingai. Lietuvoje slaugos ligoninėse vienam darbuotojui tenka prižiūrėti po kelias dešimtis pacientų, todėl atsižvelgti į individualius poreikius yra kur kas sudėtingiau. Tai – viena iš priežasčių, kodėl sunkios sveikatos būklės giminaičius slaugyti ima artimieji.