„Jei ekonomiškai mažiau išsivysčiusiose šalyse nekoreguotos refrakcijos ydos ir katarakta išlieka pagrindine silpnaregystės ir aklumo priežastimi, Lietuvoje šios ligos jau nėra šių laikų rykštė, kadangi turime prieinamą oftalmologinę pagalbą, regos korekcijos galimybes, kataraktos operaciją“, – pastebi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (LSMUL) Kauno klinikų Akių ligų klinikos vadovė gydytoja oftalmologė profesorė Reda Žemaitienė.

– Praėjusią savaitę minėjome Baltosios lazdelės dieną. Kokios šiais laikais galimybės pagydyti aklumą ir silpnaregystę sukeliančias ligas?

– Spalio mėnuo oftalmologams ypatingas. Spalio 15-oji – Baltosios lazdelės diena, spalio 12-oji – Pasaulinė regėjimo diena, per kurią šiais metais minėjome ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Akių ligų klinikos 100-metį. Todėl spalis ne veltui skirtas atkreipti dėmesį į akių sveikatą. Oftalmologijoje, kaip ir visoje medicinoje, nuolatos vyksta didžiulė pažanga. Kasmet pasaulyje atliekama tūkstančiai klinikinių tyrimų, sukuriama daug naujų vaistų, tobulinama ligų diagnostika, gerėja jos prieinamumas, sukuriama naujų gydymo metodų. Mūsų klinikoje nuolat taikomos moderniausios technologijos, diegiami nauji gydymo būdai, pacientus pasiekia reikiama pagalba ir pažangiausias gydymas. Turime vis platesnių galimybių anksčiau diagnozuoti ir gydyti regėjimui grėsmę keliančias ligas. Žinoma, yra ligų, kurių pagydyti net su naujausiais vaistais ar chirurginėmis intervencijomis galimybių dar nėra, tačiau jos tikrai didėja, palyginti su situacija, pavyzdžiui, prieš 20 metų ar daugiau. Medicinos mokslo pažanga lėmė, kad šiandien inovatyviausiais gydymo metodais galime gydyti ligas, anksčiau sukeldavusias aklumą. Pavyzdžiui, ragenos sluoksninės transplantacijos gydant ar siekiant išvengti rageninio aklumo, gydomosios lazerinės ragenos operacijos, ragenos sutvirtinimo operacijos, sustabdančios keratokonuso progresavimą ir apsaugančios nuo rageninio aklumo išsivystymo, minimaliai invazinė glaukomos chirurgija, intravitrealinės injekcijos šlapiajai geltonosios dėmės degeneracijai ar diabetiniam geltonosios dėmės paburkimui gydyti. Gerėja galimybės diagnozuoti ligas gana ankstyvame amžiuje ir laiku suteikti reikalingą gydymą. Kauno klinikų Akių ligų klinika – vienintelis Lietuvoje centras, atliekantis intraokulines operacijas vaikams. Jauniausias operuotas klinikos pacientas buvo vos dviejų savaičių. Apie tokias operacijas prieš keliasdešimt metų buvo galima tik pasvajoti ir tokie vaikai buvo pasmerkti aklumui nuo pat kūdikystės. Taigi galimybių išvengti aklumo daugėja.

Reda Žemaitienė / Asmeninio archyvo nuotr.

– Koks klinikos vaidmuo gydant akių ligas Lietuvoje buvo anksčiau ir koks – dabar?

– Kauno klinikų Akių ligų klinika – didžiausia akių ligų gydymo įstaiga, daugelio sudėtingų diagnostikos ir gydymo metodų pradininkė Lietuvoje. Per metus čia atliekama apie 80 tūkst. konsultacijų, per 22 tūkst. akių operacijų ir chirurginių intervencijų. Pacientų skaičiai ir srautai išties dideli. Jau nuo įkūrimo 1923 m. klinikos tikslas buvo užtikrinti kuo geresnį paslaugų prieinamumą ir pagalbą akių ligomis sergantiems pacientams, mokyti studentus, ugdyti ir tobulinti specialistus, vystyti mokslinę veiklą. Istoriškai visais laikais, įskaitant karo ir pokario metus, Akių ligų klinika buvo pirmaujanti diegianti inovacijas Lietuvoje. Be abejo, praeityje tiek diagnostinė, tiek operacinių įranga gerokai skyrėsi nuo to, ką turime šiandien, vis tik oftalmologijos diagnostikos ir gydymo naujovės mūsų klinikoje kiekvienu laikmečiu buvo pritaikomos labai greitai ir dirbančių klinikoje profesionalių žmonių motyvacija ir noras padėti buvo stipresnis už ekonomines, istorines aplinkybes. Todėl dabar turime tokią universiteto Akių ligų kliniką, kuria galime didžiuotis. Esame pagrindinė jaunų specialistų ruošimo bazė Lietuvoje. Šiandien turime ir pažangiausias mokymo priemones. Siekiant užtikrinti pacientų saugumą, įdiegti simuliaciniai diagnostikos ir gydymo metodai. Turime moderniausią mikrochirurgijos įgūdžių lavinimo simuliatorių Baltijos šalyse, suteikiantį galimybes mokytis ne tik dažniausiai atliekamos akių operacijos – kataraktos, bet ir tinklainės ir stiklakūnio operacijų, kurios yra vienos sudėtingiausių oftalmologijoje. Akių ligų klinikos klinikinėje praktikoje taikomi pažangiausi gydymo metodai. Jeigu anksčiau, pavyzdžiui, ragenos distrofija sergantiems pacientams buvo atliekamos tik kiaurinės, t. y. viso ragenos storio operacijos, jau nuo 2019 m. galime atlikti ragenos endotelio transplantaciją, kuri užtikrina žymiai mažesnę komplikacijų tikimybę ir greičiau sugrąžina pacientą į įprastą gyvenimo ritmą. Šiandien pažangiausiomis klinikoje turimomis lazerinėmis technologijomis galime gydyti pacientus, sergančius ragenos ligomis, katarakta, glaukoma, tinklainės ir kai kuriomis stiklakūnio ligomis. Dėl Kauno klinikų Akių ligų klinikos nuolatinės plėtros, inovatyvių diagnostikos ir gydymo metodikų diegimo, aukštos kompetencijos darbuotojų išliekame lyderiais ir lygiuojamės į pažangiausias kitų šalių universitetų akių ligų klinikas, o svarbiausia – galime užtikrinti geriausią įmanomą priežiūrą mūsų pacientams.

Oftalmologas, nustatęs akyje kraujotakos sutrikimą, akcentuoja sisteminio ištyrimo svarbą, kas ateityje gali užkirsti kelią infarktui ar insultui.

– Kokias akių ligas pavadintumėte didžiausia šių laikų rykšte?

– Skaičiuojama, kad visame pasaulyje didesnio ar mažesnio laipsnio regos sutrikimą gali turėti per 2,2 mlrd. žmonių. Pagrindinės aklumą ir silpnaregystę sukeliančios ligos per dešimtmečius keitėsi ir priklauso nuo regiono, ekonominio šalies išsivystymo. Jei ekonomiškai mažiau išsivysčiusiose šalyse nekoreguotos refrakcijos ydos ir katarakta išlieka pagrindine silpnaregystės ir aklumo priežastimi, Lietuvoje šios ligos jau nėra šių laikų rykštė, kadangi turime prieinamą oftalmologinę pagalbą, regos korekcijos galimybes, kataraktos operacijas. Šių operacijų per metus visoje Lietuvoje atliekama gerokai per 20 tūkst., tad oftalmologams tenka vis rečiau susidurti su užleistos kataraktos atvejais. Tačiau ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei ir senėjant populiacijai, daugėja su amžiumi susijusių ligų, tokių kaip amžinė geltonosios dėmės degeneracija ar glaukoma, paplitimas. Didėjant sergamumui cukriniu diabetu, daugėja ir diabetinės retinopatijos. Tačiau dėl ankstyvos tiek cukrinio diabeto, tiek diabetinės retinopatijos diagnostikos ir gydymo vis rečiau susiduriame su toli pažengusia diabetine akių liga. Vaikų ir paauglių šių laikų problema – didėjantis trumparegystės paplitimas. Prognozuojama, kad per ateinančius keliasdešimt metų trumparegystės atvejų padidės iki 200 mln. visame pasaulyje.

– Ar galima akių ligų išvengti? Kaip jos gydomos?

– Remiantis pasauline statistika, iš 2,2 mlrd. regos sutrikimą turinčiųjų beveik pusės – 1 mlrd. – atvejų žymaus regos sutrikimo ar aklumo galima išvengti laiku diagnozavus ir pradėjus tinkamą gydymą. Katarakta gydoma operacijos metu pašalinant drumstą lęšiuką ir implantuojant dirbtinį intraokulinį lęšį. Šiuolaikinė kataraktos chirurgija yra itin efektyvi ir saugi, lydima mažo komplikacijų skaičiaus, jei atliekama laiku. Glaukoma gydoma akispūdį mažinančiais medikamentais arba lazeriu ir anksti diagnozavus šią ligą dažniausiai galima užkirsti kelią ligos progresavimui ir aklumui ateityje. Ligai progresuojant, t. y. kai gydymas vaistais ar lazeriu neefektyvus, nepakankamas arba netoleruojamas dėl vaistų sukeliamų pašalinių reakcijų, naudojamas glaukomos chirurginis gydymas. Mūsų klinikoje atliekamos labai skirtingos glaukomos operacijos, įskaitant pačias moderniausias ir saugiausias, kurias sėkmingai taikome atsižvelgiant į kiekvieno paciento individualią būklę. Šlapioji amžinė geltonosios dėmės degeneracija ir geltonosios dėmės paburkimas dėl tinklainės venos trombozės ar diabetinės retinopatijos gydomi atliekant intravitrealines vaistų injekcijas ir nors visiškai išgydyti šių ligų neįmanoma, taikomo gydymo tikslas – sustabdyti ligos progresavimą. Šių dienų vitreoretinalinė (tinklainės ir stiklakūnio) chirurgija taip pat yra labai pažengusi ir leidžia išgydyti vis daugiau skirtingų ligų ir pacientų. Jei anksčiau tinklainės atšokos išeitys džiugindavo retai, šiais laikais, laiku kreipiantis pacientui, matymą galima sėkmingai atstatyti. Mūsų klinikoje sukaupta didžiulė vitreoretinalinės chirurgijos patirtis, juk atliekame apie du trečdalius visos Lietuvos operacijų. Naujosios šių laikų epidemijos – trumparegystės – kol kas išgydyti neįmanoma, tačiau aktyviai ieškoma būdų (atropino lašai, akinių stiklai ar ortokeratologiniai kontaktiniai lęšiai) jos progresavimui lėtinti ir taip ateityje išvengti su aukšto laipsnio trumparegyste siejamų komplikacijų.

Skirtingai: ekonomiškai mažiau išsivysčiusiose šalyse nekoreguotos refrakcijos ydos ir katarakta išlieka pagrindine silpnaregystės ir aklumo priežastimi, Lietuvoje laiku atliekama regos korekcija, kataraktos operacijos padeda to išvengti. / Asociatyvi freepik.com nuotr.

– Šiais laikais medicina gali labai daug. Kodėl kai kuriais atvejais visgi neišeina sugrąžinti žmogui akių šviesos – regėjimo ar bent jau išvengti apakimo?

– Visiškai išvengti apakimo atvejų gali būti neįmanoma dėl kelių skirtingų priežasčių. Viena jų – pavėluota ligos diagnostika, kuomet pacientai ignoruoja prastėjantį matymą ir kreipiasi, kai jau per vėlu. Reguliari profilaktinė akių patikra ir laiku atkreiptas dėmesys į nerimą keliančius simptomus gali padėti laiku atpažinti problemą ir ją spręsti. Pavyzdžiui, laiku diagnozavus glaukomą ir laiku skyrus gydymą, ligą galima sustabdyti ir silpnaregystės ar aklumo išvengti. Antra galima priežastis – akių traumos. Nors akių traumos šiandien ir nėra dažniausiai pasitaikanti aklumo priežastis pasaulyje, tačiau sunkios akių traumos, ypač kiauriniai sužalojimai, gali sąlygoti negrįžtamą regėjimo funkcijos praradimą. Maždaug trijų ketvirtadalių sunkių akių traumų galima išvengti tinkamai naudojant akių apsaugos priemones, tokias kaip apsauginiai akiniai ir skydeliai. Patyrus traumą taip pat labai svarbu nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą, kad laiku ir kvalifikuotai būtų suteikta pagalba. Trečia priežastis – retos įgimtos akių ligos, kai patologiją sukelia genų mutacijos ar paveldimos ligos. Ilgus metus įgimtoms arba paveldimoms akių ligoms nebuvo galima pritaikyti jokio gydymo, bet pastaraisiais metais atliekama daug tyrimų ir ieškoma naujų, daug žadančių gydymo galimybių, remiantis genų ir kamieninių ląstelių terapijos, optogenetikos ir audinių transplantacijos metodais. Žinoma, ne visi gydymo būdai pasitvirtina ar atstato jau prarastą matymą, tačiau ateities gydymo perspektyvų tikslas: sustabdyti ligos progresavimą ir pagerinti gyvenimo kokybę. Ketvirtoji priežastis – kraujotakos ligos. Ypač pavojinga ir staigų apakimą sukelianti liga – centrinės tinklainės arterijos nepraeinamumas, kai sutrinka tinklainės ląstelių aprūpinimas deguonimi ir jos žūsta. Oftalmologas, nustatęs akyje kraujotakos sutrikimą, akcentuoja sisteminio ištyrimo svarbą, kas ateityje gali užkirsti kelią infarktui ar insultui. Siekiant išvengti akies kraujotakos problemų, tikslinga laiku koreguoti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius.

– Galūnes pakeičiantys protezai naudojami nuo senovės, įprastais jau tapo klausą grąžinantys klausos aparatai, naudojama ir dirbtinė širdis. O kada turėsime dirbtinę akį, skirtą ne tuščiai akiduobei užpildyti, bet iš tiesų atkurti regėjimą?

– Akis – sudėtingas organas, kuris sugeba šviesos impulsus paversti elektriniu signalu ir perduoti smegenims. Toks supaprastintas regos principas. Tam yra svarbios skaidrios terpės – ragena, lęšiukas ir stiklakūnis, sveika tinklainė, kuri tuos impulsus priima, svarbus regos nervas – tarsi jungtis tarp akių ir smegenų – ir pačių smegenų savybė suprasti gaunamą signalą ir paversti jį suvokiamu vaizdu. Todėl visiškas dirbtinės akies sukūrimas – praktiškai neįmanomas dalykas. Tam tikras akies struktūras galima pakeisti: sėkmingai atliekamos ragenos transplantacijos, lęšiuko pakeitimo operacijos, tačiau galimybės pakeisti tinklainės fotoreceptorių dar neturime. Yra sukurti tinklainės implantai, ieškoma naujų optogenetikos ir genų terapijos metodų, tačiau atkurti šviesai jautrių ir sudėtingų fotoreceptorių dar nepavyko niekam. Net tinklainės implantai ar teleskopai neatkuria fotoreceptorių funkcijos, o tik padidina ar nukreipia šviesos spindulius į sveiką tinklainę ir pakeičia jų apdorojimą. Vadinamoji bioninė akis – į tinklainę implantuotas mikroprocesorius, kuris stimuliuoja likusias sveikas tinklainės ląsteles ir siunčia elektrinius signalus, smegenų suprantamus kaip šviesos impulsai. Remiantis užsienio šalių patirtimi, per tam tikrą laiką pacientai išmoksta interpretuoti gaunamus signalus ir matyti tam tikrus didesnio kontrasto objektus, kiek lengviau orientuotis aplinkoje. Tačiau visiškai regos funkcija neatkuriama. Šiuo metu, siekiant atkurti matymą kuo didesniam apakusių pacientų skaičiui, didesnis dėmesys skiriamas žieviniams implantams, kurie tiesiogiai stimuliuoja smegenų regos centrus ir tokiu būdu bando atkurti regėjimą. Susiduriant su donorinių ragenų stygiumi, daug kalbama apie dirbtinę rageną, tačiau vis tik kyla įvairių komplikacijų ir iššūkių, dėl kurių kasdienėje praktikoje panaudoti tokius gydymo metodus išlieka sudėtinga.

Šiandien inovatyviausiais gydymo metodais galime gydyti ligas, anksčiau sukeldavusias aklumą.

– Daug laiko tiek mes, suaugusieji, tiek vaikai praleidžia prie ekranų: TV, kompiuterių, telefonų. Kokią žalą tai daro akims ir kaip ją atitaisyti?

– Kalbant apie ekranų sąlygotą poveikį akims galbūt reikėtų atskirai kalbėti apie vaikus ir suaugusiuosius. Suaugusiems ilgas darbas prie ekrano, dažniausiai kompiuterio, gali sukelti akių diskomfortą, nuovargį, perštėjimą, smėlio, svetimkūnio ar žvyro pojūtį akyse. Tai skundai būdingi sausoms akims. Nors to ir nejaučiame, bet įtemptai dirbdami prie ekrano mes rečiau mirksime, ašaros greičiau garuoja nuo akies paviršiaus, o ašarų plėvelės vientisumas būtent ir yra atstatomas mirksėjimo metu. Vaikams taip pat gali būti nustatoma sausoms akims būdingų nusiskundimų, kuriuos sąlygojo ilgas buvimas prie ekranų, tačiau tai pasitaiko daug rečiau nei suaugusiems. Siekiant išvengti akių diskomforto dirbant prie ekranų, rekomenduojama dažniau pamirksėti, pabūti užsimerkus, daryti pertraukas, o diskomfortui nepraeinant, vartoti akis drėkinančius lašus. Kalbant apie vaikus, jiems Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja riboti laiką, praleidžiamą prie ekranų: nė minutės žiūrėti į ekraną nerekomenduojama vaikams iki 2 m., 2–5 m. vaikams rekomenduojamas ekranų žiūrėjimo laikas yra ne daugiau negu 1 val. per dieną. Vyresnio amžiaus vaikams suminis ekranų žiūrėjimo laikas neturėtų būti daugiau nei 2 val. per dieną. Taip pat visada yra geriau žiūrėti į didesnį ekraną iš toliau nei į mažą iš arti. Kalbant apie ekranų žalą vaikams, svarbu paminėti, kad ilgas laikas prie ekranų, ypač mobiliųjų telefonų, gali būti viena priežasčių, skatinančių trumparegystės atsiradimą ir progresavimą. Vaikams atliekant darbus arti ekrano, rekomenduojama kas 20 min. daryti bent 20 sek. pertraukas, kurių metu reikia pažiūrėti į tolį, ir palaikyti bent 30–40 cm atstumą nuo akių iki kompiuterio.

– Kaip bendrai reikėtų rūpintis akių sveikata? Ar teisingas pasakymas: valgyk morkas, mėlynes ir regėjimu nesiskųsi?

– Akių sveikata neatsiejama nuo bendros organizmo būklės. Svarbu reguliari akių patikra net ir nesant pavojingų simptomų ar nusiskundimų. Kadangi akys – organizmo dalis, ypač vyresniame amžiuje yra svarbu sekti arterinį kraujo spaudimą, cholesterolio, cukraus kiekį kraujyje. Akių sveikatai svarbios ne tik morkos ar mėlynės, bet ir kitų vaisių ir daržovių vartojimas – žalios lapinės daržovės (pvz., špinatai), omega-3 rūgštys, kurių šaltiniai – žuvis, riešutai. Įrodyta, kad Viduržemio jūros dieta, kuri pagrįsta didesniu vaisių, daržovių ir žuvies, o mažesniu pieno produktų ir raudonos mėsos vartojimu, gali sumažinti amžinės geltonosios dėmės degeneracijos atsiradimo riziką. Šiuose produktuose gausu liuteino, vitaminų A, E, vario, cinko, kitų antioksidantų, svarbių ląstelėms. Tačiau svarbiausia, kuo galime sau padėti: subalansuota mityba ir gyvenimo būdas. Nerūkyti ir nepiktnaudžiauti alkoholiu, neužsiimti savigyda, saugoti akis nuo saulės ultravioletinių spindulių, laikytis darbo ir poilsio režimo dirbant prie ekranų ir saugoti akis nuo išvengtinų buitinių traumų.