Kratosi, kol nepabando

Fiziniai pratimai su kineziterapeutu – bene svarbiausia ambulatorinės reabilitacijos grandis, nors dažnas pacientas jos kratosi. Vieni teisinasi skausmu, kiti – namuose atliekama mankšta. Dažnas vėliau prisipažįsta galvojęs, kad kineziterapijos salėje teks lieti prakaitą vos ne kaip profesionaliam sportininkui.

Išdrįsusieji pabandyti vėliau džiaugiasi rezultatu: išnyksta skausmas, kūnas tampa paslankesnis, gerėja nuotaika ir gyvenimas nusidažo kitomis spalvomis. Pelno nesiekiančios reabilitacijos ir kardiologijos paslaugas teikiančios viešosios įstaigos „TESTAS“ kineziterapeutai Kamilė Nevulienė ir Vilius Šeputa pastebi, kad dauguma žmonių fizinį aktyvumą painioja su sportu.

„Fizinis aktyvumas gali būti parenkamas kiekvienam individualiai pagal sugebėjimus, pajėgumą, amžių, sveikatos būklę ir poreikius, taip pat atsižvelgiame ir į žmogaus pageidavimus“, – paaiškino K. Nevulienė.

Pasak kineziterapeutės, gydymas judesiu padeda sveikti visam organizmui, kartais net neprireikia vaistų. Dažniausiai pacientai kreipiasi dėl stuburo, pečių juostos, juosmens skausmų, širdies ir kraujagyslių ligų, po traumų, įvairių lūžių – stengiamasi padėti kiekvienam, atsižvelgiant į jo galimybes.

Padeda išvengti operacijos

„Dažnai iš pacientų girdime nusiskundimų, kad namuose jie neprisiverčia mankštintis, tačiau, baigus ambulatorinę reabilitaciją, ne vienas, pajautęs fizinio aktyvumo teikiamą naudą, išmoktus pratimus daro ir namuose“, – sakė V. Šeputa.

Kineziterapeutai galėtų papasakoti ne vieną sėkmės istoriją, kai reguliariai atliekami fiziniai pratimai žmogui padėjo išvengti operacijų. Vilius prisiminė pacientą, kuriam prieš 20 metų buvo siūlyta operuoti juosmens išvaržą, tačiau jis išvengė operacijos, pradėjęs reguliariai mankštintis.

Pasak klinikos „TESTAS“ vyriausiosios kineziterapeutės Editos Ostapenko, jei gydytojas pirmiausia siunčia ambulatorinei reabilitacijai, vadinasi, yra vilties pasveikti be chirurginės intervencijos. Ji patarė pirmiausia išbandyti gydymą konservatyviu būdu – mankšta bei fiziniais pratimais.

Skiriasi: V. Šeputa pastebi, kad pacientai kineziterapiją kartais painioja su sportu. Ryčio Laurinavičiaus nuotr.

Požiūris į mankštą keičiasi

Vyresni pacientai, turintys bėdų dėl sąnarių artrozės, nenorą mankštintis dažniausiai teisina skausmu. Paklausę kineziterapeutų pasiūlymų pabandyti, vėliau džiaugiasi teikiama nauda.

„Stengiamės motyvuoti išbandyti pratimus, nes masažas padeda laikinai, o fiziniai pratimai teikia ilgalaikį poveikį ir padeda išvengti staigių skausmo paūmėjimų“, – paaiškino E. Ostapenko.

Vyriausioji kineziterapeutė pastebi, kad darantieji mankštą namuose ambulatorinės reabilitacijos metu visada pasinaudoja galimybe išmokti naujų pratimų, daryti juos taisyklingai. Fizinių pratimų taip pat nesibaido tie, kurie anksčiau susidūrė su ūmiu, stipriu skausmu. Ji pasidžiaugė besikeičiančia tendencija – vis daugiau pacientų supranta fizinio aktyvumo teikiamą naudą.

Pirtis sustiprina poveikį

Kineziterapeutas V. Šeputa paminėjo teigiamą vandens naudą: mankšta vertikalioje vonioje, kur vandens temperatūra keliais laipsniais šiltesnė nei įprasta, padeda sergant artritu, skundžiantis nugaros išvaržomis ar skausmu, nervinių šaknelių uždegimais. Šiltas vanduo atpalaiduoja įsitempusį kūną, tad žmogui lengviau daryti pratimus, nes nuima apkrovą nuo sąnarių, jungiamųjų audinių, didina kūno paslankumą ir mobilumą. Darant mankštą vandenyje, įjungiami gilieji raumenys, subalansuojamas kūnas, tad pacientas greitai pajaučia pagerėjimą.

Po vertikalios vonios klinikos pacientams siūloma pasėdėti infraraudonųjų spindulių gydomojoje pirtyje, kur kūnas atsipalaiduoja, suaktyvinama kraujotaka, slopinamas uždegimas ir gydomieji procesai vyksta gerokai greičiau. Nors pati pirtis nėra karšta, jos skleidžiami spinduliai prasiskverbia iki 15–20 cm žmogaus organizmo.

Pasak sporto mokslininko, pirtis sustiprina fizinio aktyvumo teikiamą naudą, padeda sureguliuoti kraujospūdį, sustiprinti širdį ir kraujagyslių sieneles, pagerina nuotaiką ir padidina darbingumą.

Netingėkime padėti sau

Pelno nesiekiančios reabilitacijos ir kardiologijos paslaugas teikiančios viešosios įstaigos „TESTAS“ vadovo, gydytojo kardiologo ir reabilitologo, medicinos mokslų daktaro, docento A. Valiulio pastebėjimu, žmonės pernelyg dažnai griebiasi vaistų, nors padėti sau galėtų fiziniais pratimais. Tinkamai profesionalių specialistų parinkti ir reguliariai atliekami pratimai duoda didžiulę naudą organizmui

„Tingisi sportuoti? Mes ne visada suprantame, kokį krūvį tenka atlaikyti organizmui, kai jį nuolat atakuoja virusai, bakterijos. Tik mes kartais patingime padėti sau bei savo imuninei sistemai. Žmogaus organizmas turi nepaprastai daug vidinių galių ir sudėtingų mechanizmų, kuriuos vaistai kartais nuslopina, tad daug geriau skatinti organizmo gyvybines jėgas, padedančias apsisaugoti“, – patarė A. Valiulis.

Pasak gydytojo, mūsų kūnas sukurtas judesiui, tad būtina judėti, nors ir minimaliai. Judėjimas gerina bendrą mūsų savijautą, emocinę būklę, stiprina raumenis, kaulų sistemą.

Papildo: E. Ostapenko atkreipia dėmesį, kad fizinių pratimų naudą sustiprina infraraudonųjų spindulių gydomoji pirtis. Ryčio Laurinavičiaus nuotr.

Specialisto komentaras

Klinikos „TESTAS“ specialistus konsultuojantis Vilniaus universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, sporto mokslininkas Albertas Skurvydas:

Fiziniai pratimai efektyviai kovoja su daugiau nei 40 ligų. Daugybė tyrimų rodo, kad fiziniai pratimai sumažina tokių ligų kaip cukrinis diabetas riziką nuo 30 iki 50 proc. Mažos mankštos dozės atneša didelę naudą ir net dešimtmečiu prailgina gyvenimą. Per dieną pakanka 30–60 minučių pasivaikščioti vidutiniu tempu ir porą kartų per savaitę atlikti sudėtingesnius pratimus: įtūpstus, pakilnoti svorius.

Kai mes judame, mūsų raumenys tūkstančiais pradeda gaminti „vaistus“, kuriuos mokslininkai įvardija kaip miokinus. Pradėjus mankštintis, miokinai nubėga į visus mūsų organus, pavyzdžiui, galvoje atstato nervines ląsteles, gerina proto veiklą, darbingumą, nuteikia pozityviai. Dalis miokinų nubėga į tokius svarbius kūno organus kaip širdį – patreniruotas širdies raumuo tampa stipresnis, sumažėja tikimybė nusilpti šiam svarbiam organui bei sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.

Miokinai stiprina kaulus (tai ypač svarbu vyresnio amžiaus moterims po menopauzės, kai pradeda silpnėti kaulai ir pasireiškia osteoporozė). Fiziniai pratimai, ypač su svarmenimis, pareguliuoja kaulų tankį. Miokinai taip pat naikina mūsų viduje esančius bloguosius riebalus, prasiskverbiančius į pagrindinius organus: širdį, raumenis, kepenis, inkstus. Dalis miokinų stimuliuoja žarnyną, suaktyvina gerąsias bakterijas, kurios veikia ir kitus organus.

Kai mes judame, išsiskiria apie 50 proc. mūsų nuotaiką gerinančių medžiagų, kurios taip pat mažina skausmą. Jei nori ilgiau gyventi, mažiau sirgti, būti darbingesnis ir geresnės nuotaikos – daryk fizinius pratimus. Fiziniai pratimai dabar yra auksinis standartas, mažinantis nutukimą, sąnarių skausmą, uždegiminius procesus ir teikiantis kitokią naudą.