- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
40-ies dingusių milijonų aferos ėmėsi Seimas. Teisėsauga, Finansų ministerija, Lietuvos bankas toliau neįžvelgia savo atsakomybės skandalingoje Šarūno Stepukonio istorijoje. Anot tarnybų, nieko keisti nereikia, pinigų plovimo apsauga Lietuvoje – stipri. Bet Seimo nariai klausia, ar galime būti ramūs, kad panašių aferų, kaip Š. Stepukonio, nėra daugiau? Todėl, kad tarnybose trūksta pareigūnų, turinčių žinių, kaip tirti sudėtingas finansines schemas.
Kai teisėsauga prieš mėnesį pirmą kartą išėjo paaiškinti, kodėl tik dabar pastebėta, kad Š. Stepukonis galėjo pasisavinti net 40 mln. eurų, pradėta nuo teorijos. Dešimt minučių vardinta, kiek daug finansų sistemos apsaugų. Bet kodėl visos šios apsaugos nesuveikė, o tik dabar pastebėta, kad Š. Stepukonis iš fondo „BaltCap“ galėjo pavogti 40 milijonų. Tą pradėjo aiškintis Seimo Antikorupcijos komisija.
„Problemą visi pripažįsta, bet tą problemą bando mėtyt kaip karštą bulvę“, – teigė Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Algirdas Stončaitis.
Net paaiškėjus, kad užpernai buvo tiriama, iš kur Š. Stepukonio sąskaitose yra milijonai, o pareigūnai patikėjo dokumentais, kuriuos pateikė pats Š. Stepukonis, nei viena institucija savo klaidų neįžvelgia.
„Susidaro pirminis įspūdis, kad pilnai už procesą nėra atsakinga kažkokia viena įstaiga. Visi po truputį atsakingi, po truputį yra procese“, – sakė A. Stončaitis.
Konservatoriai siūlė nieko nesiaiškinti. Esą klausimai, ar tarnybos nemato spragų – šou.
„Man atrodo, kad tai jau kažkoks priešrinkiminio šou darymas, bandant spekuliuoti institucijų reputacijomis“, – teigė Seimo narys Mindaugas Lingė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) vadas pranešė, kad prieš pat posėdį pradėtas vidinis tyrimas tarnyboje.
„Šiandien pasirašiau pavedimą atlikt tarnybinį patikrinimą. Kitos institucijos nuo savęs gal pasakys. Bet tai nereiškia, kad mes įžvelgiam, kad galimai buvo tam tikras kažkieno nusižengimas“, – kalbėjo FNTT direktorius Rolandas Kiškis.
FNTT sako, kad priežiūra veikia, nors tarnyba neviešai seniai pripažįsta, kad trūksta pareigūnų. Užpernai, kai bandyta tirti Š. Stepukonio sąskaitą, gauta 100 tūkst. kitų pranešimų apie įtartinas operacijas. FNTT vadas pasiūlė Seimo nariams nesikišti į vieną skandalingiausių aferų Lietuvos istorijoje.
„Noriu kreiptis į įstatymų leidėją. Negalima keisti įstatymo dėl vieno nusikaltimo“, – tikino R. Kiškis.
Finansų ministerijos taip pat buvo klausta, ar ministerija bando aiškintis, kas Š. Stepukonio atveju galėjo nesuveikti, ar galime būti ramūs, kad panašių aferų nėra daugiau.
„Pagrindinis klausimas, ar tų „BaltCap“ atvejų Lietuvoje nėra ir daugiau“, – šnekėjo A. Stončaitis.
Finansų ministerijoje vidinis tyrimas neatliekamas. Taip pat siūlo griežtinti lošimų verslą. Bendrovės turėtų stebėti probleminius lošėjus.
„Artimiausiu metu mes pateiksim azartinių lošimų įstatymo pakeitimus“, – tvirtino Finansų ministerijos patarėja Vilija Petronienė.
Apie lošimų griežtinimus kalba ir konservatoriai.
„Jeigu mes tą ritinį pradedam vyniot, tai pradėkim nuo lošimų priežiūros tarnybos“, – sakė Seimo narys Andrius Kupčinskas.
Jeigu mes tą ritinį pradedam vyniot, tai pradėkim nuo lošimų priežiūros tarnybos.
Komisijos pirmininkas sakė, kad problema – ne čia. Kad svetimus pinigus praloštum, pirmiausia, juos turi pavogti.
„Prie tokio tikrai griežto deklaruojamo finansinio kontrolės mechanizmo buvo pavogta daugiau nei 40 mln. eurų“, – teigė A. Stončaitis.
Lietuvos bankas sulaukė priekaištų, kad pernelyg priekabiai kontroliuoja finansų įstaigas. Bet tikrinama tik kokia kontrolė nustatyta dokumentuose, o ne kokios operacijos vykdomos realiai.
„Ateiname į finansų įstaigas, žiūrime, ar yra mechanizmai, ar jie veikia. Be abejo, mes nerenkame informacijos apie konkrečias transakcijas, kurios eina per finansų bendroves“, – pasakojo Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.
Lietuvos bankas neneigia, užpernai taip pat žinojęs apie milijonus Š. Stepukonio sąskaitose, bet nieko nedarė, nes pagal tvarkas – neprivalėjo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LEA: per savaitę didmeninės elektros kainų vidurkis šoktelėjo 62,5 proc.
Praėjusią savaitę didmeninės elektros energijos kainos Lietuvoje padidėjo 62,5 proc. Anot Lietuvos energetikos agentūros (LEA), kainų šuolį lėmė sumažėjusi atsinaujinančių išteklių jėgainių generacija regione, išaugęs var...
-
Tyrimas: 52 proc. gyventojų draudžia sau priklausantį būstą
Kas antras šalies gyventojas (52 proc.) valdo savo būstą ir yra pasirūpinęs jo draudimu, 31 proc. – draudimo neturi, rodo „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas. ...
-
Bitininkai: permainingi orai pavasarinio medaus rinkimo nesutrikdė
Permainingi balandžio ir gegužės orai, pasak bitininkų, medaus rinkimo procesų šiemet nesutrikdė labiau nei ankstesniais metais. ...
-
Baudos už savavališkų statinių naudojimą bei pakartotinius pažeidimus augs dvigubai
Seimas padvigubino baudas gyventojams už savavališkų statinių naudojimą, neleistinų statybų, rekonstravimo, kapitalinio remonto ar griovimo pakartotinius pažeidimus. Jos įsigalios nuo lapkričio 1-osios. ...
-
Mažiausia metinė infliacija Baltijos šalyse balandį išliko Lietuvoje, didžiausia – Estijoje
Mažiausia metinė (12-os mėnesių) infliacija Baltijos valstybėse balandį išliko Lietuvoje, o didžiausia Estijoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. ...
-
R. Pocius: tiekėjai negalėjo iš vartotojų reikalauti grąžinti lėšų už nutrauktas sutartis2
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius kartoja, kad nepriklausomi elektros tiekėjai ir iki praėjusių metų vasaros negalėjo gyventojams, mažoms bei labai mažoms įmonėms numatyti sutarčių nutraukimo, tiekėjo ke...
-
„Via Lietuva“ ruošiasi pradėti pernai sausį įgriuvusio tilto Kėdainiuose rekonstrukciją6
Valstybės valdoma bendrovė „Via Lietuva“ (buvusi Lietuvos automobilių kelių direkcija, LAKD) ruošiasi pradėti rekonstruoti 2023 metų sausį įgriuvusį tiltą per Nevėžį Kėdainiuose. ...
-
Senovėje šis desertas buvo tik ant karalių stalo: ar dabar jis daugeliui irgi taps prabanga?
Kol prekybos tinklai varžosi, kieno pigiausias būtiniausių prekių krepšelis, viskas nepaliaujamai brangsta toliau. Jei ne „išmetamos“ akcijos, daugeliui prabanga taptų taip pat ir kava, nekalbant apie kitus maisto produktus. Pasa...
-
LAT: teismas turės iš naujo nagrinėti, ar e. tollingo sistemos rangovė pasirinkta teisėtai
Apeliacinis teismas iš naujo turės vertinti, ar milijoninės vertės elektroninės kelių rinkliavos informacinės sistemos, vadinamojo e. tollingo, diegimui bendrovė „ProIT“ buvo pasirinkta teisėtai, nusprendė Lietuvos Aukščiaus...
-
Vilniečius už balandį pasieks perpus mažesnės sąskaitos3
Nepaisant prognozių, kad per anksti sostinės savivaldybei baigus šildymą ir vėl jį atnaujinus vilniečiams teks už tai susimokėti daugiau, sąskaitos už balandį juos pasieks perpus mažesnės. ...