- LNK.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Didžioji dauguma gyventojų parduotuvėse dairosi nuolaidų ir tikisi, kad taip sutaupys. Vis dėlto kainų analitikai ir psichologai tikina, kad dažnai nuolaidos tėra žaidimas pirkėjų emocijomis. Apie tai plačiau pasakota LNK reportaže.
Nepamatyti nuolaidų parduotuvėse – kone neįmanoma, skaičiai ir pasitinka vos įėjus, tad dažnas neatsispiria.
„Visada žiūriu į nuolaidas ir akcijas“, „Nebūna man kada ieškoti, ateinu, ką randu, tą perku“, „Nors nesu vargšė, pensija mano gera, bet kažkaip taip lyg ir priklauso mums pensininkams akcijos“, – nuomonėmis dalijosi pakalbinti pirkėjai.
Prekybininkai tikina, kad klientai šluoja viską, kas tik pažymėta mažesne kaina. „Kai ne maisto prekės yra su 50 proc. nuolaida, parduotuvėse galite matyti nutįsusias eiles, vežimai yra pilni tiek, kad net nesimato žmogaus, kuris tą vežimą veža“, – sakė „Maximos“ atstovė Raminta Gecevičiūtė.
„Pirkėjų poreikiai yra skirtingi, dėl to skirtingi ir pirkėjų krepšeliai. Vieniems aktualu nuolaidos vaisiams ir daržovėms, kitiems – bakalėjos prekėms, dar kitiems – šviežios mėsos gaminiams, pagamintai produkcijai“, – vardijo „Iki“ atstovė Gintarė Kitovė.
Kai ne maisto prekės yra su 50 proc. nuolaida, parduotuvėse galite matyti nutįsusias eiles, vežimai yra pilni tiek, kad net nesimato žmogaus, kuris tą vežimą veža.
Ekonomistai pastebi, kad gyventojų perkamoji galia jau atsigavo. Tad atrodytų, jie gali įpirkti ir brangesnius produktus, tačiau pirmenybė vis tiek teikiama nukainotoms prekėms. Pirkėjai tiki, kad per mėnesį taip sutaupo iki 100 eurų.
„Nueiname į parduotuvę ir mums reikia nusipirkti rankšluostį. Mes renkamės tarp dviejų skirtingų rankšluosčių ir abu kainuoja 10 eurų, bet vienam yra pritaikyta 20 proc. nuolaida. Absoliuti dauguma gyventojų rinksis būtent tą rankšluostį, kuriam yra pritaikyta nuolaida“, – pirkėjų mąstymo pavyzdį pateikė „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Psichoterapeutas Dainius Jakučionis įsitikinęs, kad akcijų paslaptis – emocijos: „Kyla toks džiaugsmas ir pasitenkinimas, kad aš kažką išlošiau ir kad aš esu nugalėtojas.“
Kyla toks džiaugsmas ir pasitenkinimas, kad aš kažką išlošiau ir kad aš esu nugalėtojas.
Tačiau kainų analitikai pastebi, kad nuolaidų vaikytis nebėra būtina, mat bent pigiausių prekių krepšelis išties pinga ir artėja link iki karo buvusių kainų. Deja, to paties apie maisto produktus, pažymėtus prekių ženklais, pasakyti negalima.
„Prekių ženklų krepšelis, atvirkščiai, stabilizavosi gana aukštame lygyje ir iš to lygio jis nenori trauktis, nebent su akcijomis pavieniai produktai, atrodo, pamasina vartotoją“, – teigė Pricer.lt vadovas Arūnas Vizickas.
Tiesa, dažnas pirkėjas tikina, kad ištikimybės prekių ženklams nejaučia ir perka tai, kas su nuolaida. Kai kurie net ir po skirtingas parduotuves ieškodami nuolaidų pasivaikšto. „Nesu ištikima vienam prekybos centrui, einu į kokius tris aplink namus, o ženklui irgi ne, be abejo, žiūri, kam nuolaidos, kas skanu“, – teigė pakalbinta pirkėja.
Tačiau bankininkai įsitikinę, kad prekybininkų skelbiamos akcijos – pinklės vartotojams. „Dažnai yra nurodytas terminas, kada ta nuolaida baigsis. Taip sukuriamas skubos jausmas, kad jausimės pralošę, jei tos prekės nepirksime šiandien, kadangi kitą savaitę jai nuolaidos gali jau nebebūti“, – sakė ekonomistė.
Vis dėlto, prekybininkų žabangai, anot psichoterapeuto, kenksmingi tik tiems, kurie biudžeto susiplanuoti nemoka ir vadovaujasi emocija. „Kai kurie pirkėjai yra labai emocionalūs, impulsyvūs. Pamatę, kad mažesnė kaina, iškart pradeda jausti pasitenkinimo jausmą ir perka, nors to daikto nereikia“, – impulsyvių pirkėjų tipą apibūdino jis.
Tiesa, bent trumpam, Velykų laikotarpiu, kainos išties krito ir daugumai sutaupyti pavyko, mat didieji Lietuvos prekybininkai stojo į kainų kovą. „Ši konkurencija parodė, kiek daug naudos vartotojams galėtų atnešti reali konkurencija tarp prekybininkų“, – įsitikinęs A. Vizickas.
„Swedbank“ surinktais duomenimis, įsigydami trumpo galiojimo kasdienes prekes į nuolaidas atsižvelgia 78 proc. gyventojų. Kai perka ilgo galiojimo maisto produktus, į nuolaidas atsižvelgia daugiau nei 80 proc. apklaustųjų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Premjerė sako turinti alternatyvas LSMU, jeigu šis perleistų sklypą „Rheinmetall“1
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė yra parengusi alternatyvas Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), jeigu šis sutiktų perleisti savo valdomus valstybinės žemės sklypus Radviliškio rajone, kad čia galėtų įs...
-
G. Nausėda teigiamai vertina galimybę pratęsti bankų solidarumo mokestį6
Prezidentas Gitanas Nausėda pozityviai vertina siūlymą pratęsti bankų solidarumo mokestį, kaip vieną iš galimybių ieškant papildomų lėšų gynybai. Taip pat jis tikino teigiamai vertinantis ir pelno mokesčio didinimą. ...
-
Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse8
Penktadienį Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse. ...
-
Pasirašytas susitarimas dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbant nuotoliu užsienyje
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pasirašė bendrąjį Europos Sąjungos (ES) susitarimą dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbantiems nuotoliniu būdu iš užsienio. ...
-
S. Skvernelis: gynybos mokestis gali apimti akcizų didinimą, bet ne kuro
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad dalį gynybos poreikiam reikalingų lėšų būtų galima surinkti padidinus kai kuriuos akcizus, tačiau ne kuro. ...
-
Apklausa: tik 3 proc. Lietuvos gyventojų visiškai neatsiskaitinėja grynaisiais pinigais2
Grynaisiais pinigais visiškai neatsiskaitinėja ir elektroninius atsiskaitymo sprendimus renkasi tik 3 proc. Lietuvos gyventojų, rodo „Spinter tyrimų“ atlikta gyventojų nuomonės apklausa, kurią inicijavo Urbo bankas (buvęs Medicinos ba...
-
VMI: 2023 metų pajamų dar nedeklaravo apie 15 proc. privalančių tai padaryti
Iki 2023 metų pajamų deklaravimo pabaigos – gegužės 2-osios – deklaracijas pateikė 1,51 mln. gyventojų – apie 70 tūkst. daugiau nei pernai. ...
-
Keisti profesiją – ne vėlu: siūlo persikvalifikuoti nemokamai1
Lietuviai mielai keistų profesiją ar tobulintų žinias, tačiau tą daro vos vienas kitas. Moterims esą trūksta laiko, vyrai turi kitų priežasčių. Nors Užimtumo tarnyba siūlo daugybę mokymosi programų, labiausiai žmonės nori tapti programuotojai...
-
Vasarą moksleivius įdarbinsiantys sostinės verslai kviečiami pasinaudoti finansine parama
Pernai startavusią užimtumo programą vasarą dirbsiantiems 14–20 metų jaunuoliams sostinė tęsia ir šiemet. Iki birželio 1 d. Vilniaus savivaldybė laukia moksleivius įdarbinsiančių darbdavių paraiškų. Kompensacija už visu krūv...
-
55 tūkst. eurų investavę gyventojai liko ant ledo: bėdos dėl saulės elektrinės paaiškėjo tik vėliau18
Savo reikmėms didesnę saulės elektrinę įsirengę joniškiečiai liko it musę kandę. Daugiau nei 50 tūkst. eurų žmonės investavo be reikalo. Tvarkant dokumentus paaiškėjo, kad pagamintos energijos nepriima elektros skirstymo operatorius...