- Monika Grigutytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Komentuodamas žemės mokesčio iniciatyvą, kuria siūloma už senų nekilnojamojo turto (NT) objektų, esančių valstybės valdomoje žemėje, pašalinimą ir naujų statinių jų vietoje statymą apmokestinti NT vystytojus, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad tai padėtų tankinti miestus ir skatinti maksimalų NT vystytojų įsigyto ploto užstatymą. Jis taip pat pabrėžia, kad toks mokestis bus taikomas ne visais atvejais.
„Reikia pažymėti, kad ŽŪM siūlo įvesti žemės mokestį, o Vyriausybė ir Seimas turi apsispręsti, koks jis bus. Politinė diskusija dar priešaky. Šiandien nekilnojamojo turto sandoriuose, kur pastatai yra valstybės valdomoje žemėje, valstybė iš tokio sandorio negauna nieko, ji tame nedalyvauja.
Manome, kad tai nėra teisinga ir sąžininga. Ši problema buvo pradėta spręsti nuo 2017 metų ir vis vienais ar kitais variantais atsiranda projektai. Šis paskutinis projektas jau kelis kartus yra teiktas Vyriausybės išvadai gauti. Manau, kad jis vienaip ar kitaip subalansuos situaciją“, – teigė jis žurnalistams antradienį.
Reaguodamas į NT vystytojų kritiką, kad priėmus įstatymo projektą NT vystytojams gali tekti sumokėti iki 105 proc. planuojamo statyti statinio vertės, K. Navickas pažymėjo, kad taip galėtų atsitikti tik tam tikrais atvejais keičiant naudojamos žemės paskirtį.
„Tai gąsdinantis skaičius – 105 proc. nuo kainos, bet jis atsiranda tais atvejais, jei 5 proc. keičiama žemės paskirtis (...), jeigu sklypo užstatymo ploto prasme intensyvumas didėja daugiau nei 40 proc., tuomet atsiranda 50 proc. žemės vertės mokestis“, – aiškino ministras.
„Jeigu valstybės žemė iš pramoninės paskirties sklypo yra konvertuojama į gyvenamąją, tai didžiąja dauguma atvejų savivaldybė tokį pastatą atleidžia nuo žemės nuomos, ir valstybė iš tokių sandorių nieko negauna“, – pabrėžė jis.
Ministras teigė, jog iš siūlomo žemės mokesčio daug papildomų lėšų į valstybės biudžetą surinkti nesitikima.
„Nelabai tikėsimės iš to kažkokių didelių investicijų, tai tiesiog elementaraus teisingumo valstybės sąskaita įstatymas. Ypač tose savivaldybėse, kur žemės reforma yra baigta, ir savivaldybės gali formuoti sklypus ir juos parduoti aukciono būdu, tai, manau, yra teisingiausia būdas (...). Nemanau, kad valstybė turi likti bailio vietoje ir valstybės interesas turi taip pat atsispindėti. Ateity bet koks sandoris turi tai numatyti, kad bus tokia dalis mokesčio“, – sakė jis.
K. Navicko teigimu, toks žemės apmokestinimas paskatintų maksimaliai užstatyti NT vystytojų išsipirktą plotą.
„Taip yra atremiamas vystytojų argumentas, kad skatiname „skystesnį“ miestų vystymąsi. Priešingai, manau, kiekvienas vystytojas yra taip skatinamas maksimaliai užstatyti turimą sklypą, (...) taip pat skatinamas sutankinimas, kas yra ypač svarbu miestams. Kaip tik matome, kad jis (įstatymų projektas – ELTA) turėtų tai skatinti“, – sakė jis.
K. Navickas taip pat pridūrė, kad inicijuojamas mokestis būtų vienkartinis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LEA: elektros kainos gegužę „Nord Pool“ biržoje didesnės nei balandžio mėnesį2
Pirmąją gegužės mėnesio pusę vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje siekė 0,069 Eur/kWh be PVM – tai 15 proc. daugiau už balandžio mėnesio vidutinę kainą, kuri sudarė 0,060 Eur/kWh be PVM, praneša Lietuvos energetik...
-
Seimui pateikti siūlymai, kurie leistų VERT kas 3 mėn. perskaičiuoti energetinių išteklių tarifus1
Antradienį Seimui buvo pateikti Elektros energetikos įstatymo bei lydintieji projektai, kuriais siekiama leisti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) kas 3 mėnesus perskaičiuoti energetinių išteklių tarifus bei keisti galutines toki...
-
Seimas spręs, ar bankai turės leisti pasirinkti palūkanų rūšį už būsto paskolą
Seimas spręs, ar nuo 2025 metų gegužės įpareigoti bankus ir kitas kredito įstaigas leisti pasirinkti palūkanų rūšį už gyventojų imamas būsto paskolas. ...
-
Seimas pradeda svarstymus dėl būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainos1
Seimas spręs, ar būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA) ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
M. Liutvinskas: reikia diskutuoti dėl viso įšaldyto Rusijos turto skyrimo Ukrainai7
Finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas sako, kad Europos Sąjungai (ES) būtina diskutuoti ne tik dėl pelno iš įšaldyto Rusijos turto, bet ir viso turto skyrimo Ukrainai. ...
-
Istorinė akimirka: Kaune į vandenį nuleista didžiausia Baltijos šalyse upinė barža28
Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) Kauno žiemos uoste į vandenį nuleista upinė barža, galinti vienu metu gabenti iki 90 konteinerių. Tai istorinis momentas visai laivybai, nes krovinių gabenimas vidaus vandenimis padės ne tik sutaupyti, bet ir že...
-
Seime pateiktas projektas, kuriuo numatoma efektyvinti valstybės rezervo administravimą ir sudarymą
Antradienį Seime pateiktas Valstybės rezervo įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo numatoma efektyvinti rezervo administravimą ir sudarymą bei leisti įgaliotoms institucijoms įsitraukti į kaupiamų maisto produktų įsigijimo procesą. ...
-
I. Šimonytė: Vyriausybės siūlymai dėl gynybos finansavimo galėtų būti pateikti jau kitą savaitę5
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigia, kad Vyriausybės siūlymai dėl gynybos finansavimo galėtų būti pateikti jau kitą savaitę. Anot jos Laisvės partijos ir Liberalų sąjūdžio planuojamos diskusijos neturėtų sukelti problemų sieki...
-
Seimas linkęs pritarti įstatymo pataisoms, palengvinančioms paramos skyrimą biodegalų gamybai tvarką
Seimas yra linkęs pritarti įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama supaprastinti paramos, skiriamos pažangiųjų biodegalų gamybai ar alternatyviais degalais varomų transporto priemonių įsigijimui, tvarką. ...
-
Kokią valiutą uostamiestyje keičia klaipėdiečiai ir miesto svečiai?
Besiruošiantys kelionei žmonės dažnai svarsto, ar vykstant į kitą šalį derėtų turėti tos šalies pinigų. Dažnas pasikliauna banko kortele, tačiau nemažai keliautojų iš anksto pasirūpina ir grynaisiais. Kokią valiutą ...