- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kauno technologijos universiteto (KTU) Medžiagų mokslo instituto (MMI) mokslininkai, kuria priemones, kurios padėtų medikams greičiau atlikti tyrimus. Taikant šią inovaciją, sutrumpėtų kankinamai ilgos valandos, kurias ligonis turi ištverti, laukdamas, kol paaiškės jo tyrimų rezultatai.
„Mūsų naudojama technologija padeda stebėti, kas vyksta ląstelėse, jas paveikus antibiotikais ar kitomis antimikrobinėmis medžiagomis. Jei įprastu būdu atliekami tyrimai užtrunka iki 10 valandų, mūsų pasiūlyta technologija rezultatus leidžia pamatyti per pusvalandį“, – teigia dr. Tomas Tamulevičius, vadovaujantis su medikais bendradarbiaujančių KTU mokslininkų grupei.
Inovacija leistų mikrobiologams ir medikams sutaupyti brangaus laiko ir greičiau įvertinti ląstelių atsparumą antimikrobinėms medžiagoms bei parinkti gydymą. Jau gauti pirmieji rezultatai, lyginantys standartiniu ir naujuoju būdu atliktus tyrimus, kitas žingsnis – tyrimo pakartojimas patobulinta įranga.
KTU mokslininkų, kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkais, sukurtos technologijos netrukus turėtų atrasti kelią į rinką.
„Panašūs prietaisai jau taikomi biotechnologijų pramonėje ir medicinos įstaigose, tačiau mūsų sukurtas metodas skiriasi – naudojame ne lazerį, o baltą poliarizuotą šviesą. Tai leidžia surinkti daugiau informacijos apie analizuojamoje terpėje vykstančius procesus“, – aiškina mokslininkas.
Pirmasis pasaulyje biologinis širdies stimuliatorius
Minėti tyrimai yra ne vienintelis sėkmingo bendradarbiavimo su medikais pavyzdys – KTU Medžiagų mokslo institutas dalyvauja kuriant pirmąjį pasaulyje biologinį širdies stimuliatorių. Kauniečių užduotis yra parinkti ir apibūdinti biologiškai suderinamas medžiagas bei, naudojant lazerines technologijas, jose suformuoti karkasus ląstelėms. Į šį „narvą“ patalpintos kamieninės ląstelės leistų atstatyti širdies veiklą.
Jau yra atlikti preliminarūs biologinio suderinamumo su KTU mokslininkų suformuotais ląstelių karkasais bandymai. Jie bus tęsiami su specifinėmis kamieninėmis ląstelėmis, kol galiausiai prasidės tyrimai su gyvūnais – biologiniai stimuliatoriai bus implantuojami gyvūnui į širdį.
Mokslinis potencialas – vienoje vietoje
Mokslininko nuomone, KTU mokslo centrų sukoncentravimas į vieną vietą turės reikšmingos įtakos atliekamų tyrimų kokybei.
„Skirtinguose institutuose esanti įranga leidžia atlikti įvairiapusius tyrimus. Šiandien KTU „Santakos“ slėnyje turime unikalią Lietuvoje aparatūrą, kuri yra prieinama kitų sričių mokslininkams – jiems nebereikia ieškoti, kur atlikti tam tikrą dalį savo tyrimų. Taip galime daugiau sukurti viename universitete“, – įsitikinęs T. Tamulevičius.
Lapkričio 14 d. Kaune duris atvers KTU „Santakos“ slėnio Mokslo ir technologijų centras bei Technologinio verslo inkubatorius. Jis turėtų tapti vienu iš svarbiausių objektų, prisidedančiu prie verslui ir investicijoms patrauklaus miesto įvaizdžio formavimo. Ilgalaikėje perspektyvoje KTU „Santakos“ slėnis taps rimta paspirtimi ne tik Kauno, bet ir visai šalies ekonomikai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į Žemę po šešių Kinijos kosminėje stotyje praleistų mėnesių grįžo trys taikonautai3
Į Žemę po šešių kosminėje stotyje „Tiangong“ („Dangaus rūmai“) praleistų mėnesių saugiai grįžo trys Kinijos taikonautai. ...
-
Medikus rengiantys universitetai vienija jėgas ir nori būti išgirsti4
Du stiprūs šalies akademinės medicinos centrai – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) ir Vilniaus universitetas (VU) – suvienijo jėgas ir pakvietė visuomenę ir politikus opiai diskusijai Lietuvos sveikatos forume „Unive...
-
Mokslininkų atliktas tyrimas šokiravo gyventojus: per žingsnį nuo mirties?7
Belgijos mokslininkai tyrė gyventojų sveikatą regione, kuriame įsikūrusios septynios metalo perdirbimo įmonės. Rezultatai šokiravo – gyventojų organizme rasta arseno, švino ir fosforo dalelių. Valdžia liepė gyventojams imtis atsa...
-
Trys kinų astronautai pakilo į Kinijos kosminę stotį „Tiangong“6
Kinija į savo orbitinę stotį „Tiangong“ („Dangaus rūmai“) nusiuntė naują įgulą. Kosminis laivas „Shenzhou 18“ su trimis astronautais vėlų ketvirtadienio vakarą (vietos laiku) pakilo iš Cziuciuanio kos...
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?12
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą16
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...